Naujojoje verslo geopolitikoje neliko vietos Europai: kol Kinija ir JAV dominuoja, mums belieka tik stebėti

Lygiai prieš 20 m. tuo pačiu metu Jeffo Bezoso vadovaujamo startuolio akcijų vertė per pastarųjų 12 mėn. laikotarpį buvo smukusi 71 proc. Ši žlugimui artima patirtis – tai dalis interneto bendrovių burbulo sprogimo, atskleidusio Silicio slėnio savimeilę ir, kartu su 14 mlrd. JAV dolerių (11,49 mlrd. Eur) vertės „Enron“ sukčiavimo atveju, sumenkinusio pasitikėjimą JAV verslu. Kinija tuo metu dėjo pastangas tam, kad būtų privatizuotos braškančios valstybės valdomos įmonės, ir vilčių, kad pavyks sukurti verslumo kultūrą, buvo tikrai nedaug. Visi lūkesčiai tuo metu buvo sutelkti į Europą, kur pasitelkiant bendrąją valiutą siekta sukurti milžinišką verslui palankią integruotą rinką.

Dėl kūrybinės destrukcijos dažnai ateities prognozės atrodo kvailokos, tačiau net ir pagal šiuos standartus popandeminis verslo pasaulis kardinaliai skiriasi nuo to, ką galima buvo prognozuoti prieš du dešimtmečius, rašo „The Economist“. Technologijų įmonės sudaro ketvirtadalį pasaulinės vertybinių popierių rinkos, o geografine prasme situacija neįtikėtinai netolygi. JAV ir Kinija vis labiau dominuoja – šiose šalyse registruotos 76 iš 100 didžiausią vertę turinčių įmonių, o štai Europai iš 2000 m. buvusių 41 šiuo metu telikę 15. Šis akivaizdus disbalansas didžiąja dalimi atspindi JAV ir Kinijos pajėgumus, o Europoje bei kitose pasaulio šalyse – visiškas štilis. Taigi kyla du esminiai klausimai: kodėl taip nutiko ir ar ilgai tai truks?