„Iki 2014 m. N. Modi gaubusi euforija išsisklaidė“, – teigia Salmanas Ahmedas, Londone gyvenantis „Lombard Odier Investment Manager“ vyriausiasis investicijų strategas, valdantis apie 52 milijardus dolerių.
Sunku kaltinti investuotojus praradus tikėjimą. Indijos ekonomikos augimas lėtėjo penkis ketvirčius iš eilės ir šiuo metu pasiekė silpniausią lygį nuo 2013 m. pradžios (N. Modi ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti 2014 m.). Antrąjį ketvirtį žymintys 5 proc. gali nepakankamai tiksliai atspindėti tai, koks skausmingas šis sulėtėjimas.
Rekordiškai sparčiu tempu mažėja automobilių pardavimai, smunka kapitalo investicijos, nedarbo lygis šiuo metu didžiausias per 45 metus, o bankų sistemą varžo blogiausias neveiksnių paskolų santykis pasaulyje. Pirmadienio naftos kainų šuolis atnešė dar vieną galvos skausmą šaliai, kuri importuoja didžiąją dalį savo naftos.
Nors silpstant ekonomikai N. Modi nesėdi rankų sudėjęs, investuotojai tvirtina, kad jis per lėtai ėmėsi vykdyti ilgą būtinų reformų sąrašą, įskaitant valstybinių kompanijų akcijų paketų pardavimą ir darbo įstatymų atnaujinimą. Vis didesnį nerimą kelia tai, kad Indijai gali grėsti struktūrinis sulėtėjimas, kuris sutrikdytų 2 trilijonų dolerių šalies vertybinių popierių rinką, sujauktų tarptautinių kompanijų, tokių kaip „Amazon.com Inc.“ ir „Netflix Inc.“, augimo planus ir kištų koją N. Modi partijos „Bharatiya Janata“ (BJP) pasiryžimui sukurti darbo vietas milijonams jaunų indų, kurie kiekvienais metais papildo darbo rinką.
BJP įstatymų leidėjas Subramanianas Swamy atvirai pasisakė apie pasyvumo riziką interviu „BloombergQuint“, kuris buvo paskelbtas rugsėjo 5 d.: „Jei ekonomika neatsities, N. Modi turi maždaug šešis mėnesius, kol žmonės pradės reikalauti jo atsistatydinimo.“
Ministro pirmininko kabineto, finansų ministerijos ir BJP atstovai į prašymus pakomentuoti neatsakė. Indija – patraukli vieta investuotojams, nes gali pasiūlyti didžiulę rinką, vietinius talentus, politinį stabilumą ir nekorumpuotą, į reformas orientuotą vyriausybę, pirmadienį pramonės renginyje pareiškė technologijų ministras Ravi Shankaras Prasadas. Nepaisant pastarojo meto išeinančių srautų, užsieniečiai šiais metais įsigijo Indijos akcijų už 6,8 mlrd. dolerių – Azijos rinkose šalis yra antroji po Kinijos.
Nors daugelis Indijos problemų kilo dar prieš N. Modi atėjimą į valdžią, kritikai teigia, kad jo ekonomikos valdymo metodai nuvylė. Ministro pirmininko 2016 m. sprendimas 86 proc. apyvartoje esančios šalies valiutos pripažinti negaliojančia plačiai vertinamas kaip neapgalvotas žingsnis, pristabdęs ekonomikos augimą, o jo 2017 m. prekių ir paslaugų mokesčių reforma – įvykdyta su abiejų partijų palaikymu – iki šiol peikiama kaip pernelyg paini. Ankstyvieji N. Modi bandymai supaprastinti žemės ir darbo įstatymus buvo atšaukti susidūrus su socialiniu ir politiniu pasipriešinimu.
BJP lyderis, kuriam antradienį sukako 69 metai, sulaukė ovacijų už tai, kad įtvirtino infliacijos tikslą, kuris neleido didinti kainų, priėmė naują bankroto įstatymą ir rekapitalizavo sunkumų patiriančius šalies skolintojus. Tačiau revoliucinių pokyčių, kurių daugelis investuotojų tikėjosi iš „Modinomikos“, iki šiol taip ir nepavyko įgyvendinti.
Pastarosiomis savaitėmis vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė pastangoms paskatinti trumpalaikį augimą, kadangi JAV ir Kinijos prekybos karas stabdo besiformuojančias rinkas visame pasaulyje. N. Modi administracija rugsėjo 14 d. pristatė mažiausiai 7 mlrd. dolerių mokesčių lengvatas eksportuotojams, papildydama praėjusį mėnesį patvirtintas priemones, apimančias mokesčių lengvatas už transporto priemonių įsigijimą, papildomo mokesčio už tarptautinių fondų uždirbtą kapitalo prieaugį panaikinimą ir užsienio investicijų taisyklių sušvelninimą tokiuose sektoriuose kaip mažmeninė prekyba, apdirbamoji pramonė ir anglies kasyba.
Tačiau N. Modi fiskalinę galią riboja didžiausias regiono biudžeto deficitas (įskaitant federalinius ir provincijų finansus) ir pernelyg įsiskolinusių valstybės valdomų kompanijų perteklius. Jo paties patarėjai perspėjo, kad nepriėmus svarbių reformų Indijai gresia struktūrinis sulėtėjimas, dėl kurio ilgalaikis augimas gali nė iš tolo nesiekti 8 proc. normos, kuri, pasak daugelio ekonomistų, yra būtina, norint Indijoje sukurti pakankamai naujų darbo vietų.
„Struktūrinės reformos yra būtinos spartesniam BVP augimui, nes vyriausybė išnaudojo praktiškai visas fiskalines ir monetarines galimybes“, – teigia Mumbajaus „Kotak Institutional Equities“ analitikas Sanjeevas Prasadas.
Rizika tokia, kad lėtėjant ekonomikai, reformos užleis vietą priemonėms, atvirai pataikaujančioms nacionalizmui. Naujausią N. Modi rinkimų pergalę gegužės mėnesį paskatino sprogstamasis mišinys: hinduistinis nacionalizmas, ekonominis populizmas ir oro antskrydžiai prieš amžinąjį priešą Pakistaną. Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas atšaukė septynis dešimtmečius trukusią autonomiją ginčijamoje Kašmyro teritorijoje, ir šis žingsnis dar labiau padidino įtampą su Pakistanu ir neintegruotomis rinkomis.
„Visą šį politinį kapitalą jie ištaškė Kašmyrui, ir tai varo į neviltį, – teigia Katalin Gingold, „Cartica Management“, besivystančių rinkų rizikos draudimo fondo, įsikūrusio Vašingtone, vykdomoji direktorė. – Atrodo, svarbiau būtų susitvarkyti su ekonomika, kuri gali pakliūti į užburtą ratą.“
Investuotojų pageidaujamų reformų sąrašo viršuje: privatizuoti daugiau valstybinių kompanijų, palengvinti darbuotojų samdymą ir atleidimą iš darbo, sušvelninti vyriausybės apribojimus žemės pirkimui, įsteigti „blogąjį banką“, kuris perimtų iš skolintojų neveiksnias skolas ir paspartinti mokesčių grąžinimą smukiesiems gamintojams, kuriuos vis labiau spaudžia Indijos šešėlinės bankų sistemos reorganizacija.
Net kai kurie ilgalaikiai N. Modi rėmėjai nėra tikri, kad jam pavyks. „Jefferies Financial Group Inc.“ atstovas Christopheris Woodas, plačiai skaitomos „Greed & Fear“ investavimo strategijos ataskaitos, paskelbtos rugpjūčio 22 d., autorius, teigia „nesąs tikras, kuo N. Modi artimiausiu metu galėtų padėti ekonomikai“. Dar gegužės mėnesį Ch. Woodas pavadino N. Modi „labiausiai augimą skatinančiu lyderiu pasaulyje“. Ch. Wood sumažino rekomendaciją Indijai vienu procentiniu punktu iki 15 proc. – tai vis tiek daugiau, nei „MSCI Asia ex-Japan“ 8,2 proc. įvertinimas – ir padidino Indoneziją iki 9 proc., palyginus su 2,1 proc. standartu.
„MSCI India Index“ nuo visų laikų aukščiausio rodiklio, pasiekto 2018 m. rugpjūčio mėnesį, nukrito 9 proc., sumažindamas ilgalaikį atotrūkį nuo „MSCI All-Country World Index“ iki siauriausio lygio nuo 2004 metų. Indijos P/B rodiklis šiuo metu siekia 2,5, taigi yra 13 proc. aukštesnis už pasaulinį įvertį. Kai N. Modi tik pradėjo eiti pareigas, šis skirtumas buvo beveik 30 proc.
Trečiojoje pagal dydį Azijos ekonomikoje pesimizmas apėmęs ne tik investuotojus. Šalies korporacijų vadovai vis dažniau viešai išreiškia nusivylimą N. Modi, nors pirmaisiais jo kadencijos metais tokie skundai buvo reti.
Vieno didžiausių Indijos plataus vartojimo prekių gamintojo „Hindustan Unilever Ltd.“ prezidentas Sanjivas Mehta gegužės mėnesį įspėjo, kad jo kompanijos gaminami muilai ir šampūnai yra „atsparūs recesijai, tačiau tik iki tam tikro lygio“. Guenteris Butschekas, „Tata Motors Ltd.“ generalinis direktorius, rugsėjo 5 d. pareiškė, kad Indijos automobilių pramonės augimo istorija „netrukus baigsis“. Transporto priemonių gamintojai sudaro maždaug pusę visos šalies gamybos apimties ir yra vieni didžiausių Indijos darbdavių.
„Nesulaukęs greito vyriausybės atsako, privatus sektorius rizikuoja išgyventi ilgalaikį sulėtėjimą“, – teigia „Morgan Stanley“ ekonomistė Upasana Chachra, neseniai sumažinusi savo augimo prognozę Indijai.
