Ar yra skirtumas tarp jaunų porų sekso problemų ir senjorų? Apie pastarųjų problemas nekalbama, nes „senukams“ sekso nereikia. „Man penkiasdešimt penki ir apie seksą visai negalvoju, fui, šlykštu. Diedo neprisileidžiu!“, - pareiškė viena turgaus prekeivė savo draugei. Apsipirkinėdama šalia, netyčia nugirdau jų pokalbį. Jos šešiasdešimt penkerių metų vyro nuolatinis geismas varo ją į neviltį. Pasikalbėjau su ja, ji buvo gana atvira - bent šioje vietoje demokratija, tai yra teisė kalbėtis be baimės, padarė savo. Ji pasakojo, kad ji nebežino, kaip elgtis. Jau pora metų nepatiria orgazmo. Tas jos vyriškis grubus ir egoistas, o tai visai sunaikino jos pačios geismą. Kenčia abu, nes intymumo trūksta, bet „palikti savo diedo aš nenoriu, nes bijau vienatvės. Nesinori brandžiame amžiuje likti vienai, o kas mane ims?“. Norėjau paprašyti pasidalinti jos patirtimi, bet ji tik numojo ranka, „matote, kad dirbu“.

Mane tokia galima ateitis gerokai išgąsdino. Pradėjau stebėti vyresnes moteris ir vyrus, spėlioti, kuris ir kuri jų atrodo jaunatviškai, švytėjo lyg po gero orgazmo. Man, kūno kalbos ekspertei, kūnas aiškiai parodo, ar vyras ir moteris yra seksualiai pasitenkinę. Nes laimės, atsipalaidavimo ir ramybės būsena veikia visą žmogaus esybę – elgesį, judesius, išraiškas, žodžiu - neverbalinę komunikaciją. Kai žmogus pasitiki savimi, ramiai kalba, nervingai nemosikuoja, nesiblaško, o jo akys spindi džiaugsmu - tokia kūno kalba aiškiai rodo, kad jis šiuo metu yra harmonijos būsenoje. Panašiai elgiasi tikintys patyrę religinį nušvitimą.

Prieš du metus nusprendžiau pasikalbėti su savo devyniasdešimtmete mama. (Tėvas išėjo Anapilin prieš penketą metų. Mirė nuo staigaus insulto). Ji - buvusi sovietų laikų sociologė, iki gilios senatvės išlaikė guvų protą, todėl kalbėtis su ja bet kokia tema - vienas malonumas. Vis dėlto prieš pokalbį širdis mušė kaip patrakusi, išraudau lyg šešiolikmetė. Sukaupusi drąsos kreipiausi į mamą: „Mama, noriu paklausti… Tikrai nepatogu, niekada neklausiau, bet, ar galėtum pasidalinti su manimi savo intymaus gyvenimo patirtimi, kai tėčiui buvo koks aštuoniasdešimt metų, kai jis dar buvo sveikas. Ar judu su tėčiu turėjote lovos reikalų ir ko man tikėtis? Mane neramina mano intymių santykių su vyru ateitis mums tapus pensininkais“.

Mama, mano šviesioji mama, visai ramiai ir be jokių „ak, ką čia, vaikeli, susigalvojai“ pasakė: „Prieš menopauzę buvau, tiesą sakant, visai kvaila, neprotingai elgiausi su tavo tėvu. Aikštinga tokia, vis „duosiu -neduosiu…“. O po menopauzės jau visai piktai priekaištavau: „Ko čia, dabar, senuk, užsigeidei į senatvę, ar iš proto išsikraustei?“. Įsivyravo tarp mūsų tokie nejaukūs, kankinantys santykiai, tarsi nerašytas susitarimas – apie lovos reikalus nekalbėti. Mačiau, kaip jis kentėjo, būdavo piktas ir svetimas, o aš bandžiau užpildyti tuštumą anūkų priežiūra, darbu sode ir maldomis, liturginės muzikos klausimusi... Taip atkentėjom, vargom mudu bene keturis metus, bet vėliau supratau, kad elgiuosi neteisingai. Ar malonu savą žmogų kasdien regėti nelaimingą ir be laiko susenusį? O gal geriau atsiduoti kūniškiems malonumams, iščiulpti vienas kitą iki paskutinio syvo, o tada - bus kaip bus, nors mirsi laimingas! Tai va, vaikeli, ir tau pasakysiu: kol įmanoma, reikia džiaugtis kūno malonumais, kol kūnas geba juos pajusti! Davatkiškumas yra didžiausia klaida, kurią daro seni vyrai ir moterys. Gyvenimas turi būti pilnavertis, juolab, kad po menopauzės nereikia bijoti pastoti, nereikia rūpintis vaikais, ačiū Dievui, ir pinigais; bent jau mudviem - kiek turėjome, tiek pakako. Ir kas tie pinigai, kai šalia nebeturėsi artimo žmogaus, savo vyro, jei kaltinsi save dėl to, kad atėmei iš jo gyvenimo džiaugsmą? Koks vyro gyvenimas be sekso? Vieną dieną, kai jam buvo aštuoniasdešimt, o man septyniasdešimt penkeri, susėdome ir pasikalbėjome apie tai mano iniciatyva. Po atviro, nuoširdaus pokalbio mūsų pilkas gyvenimėlis, dukrele, pavirto nesibaigiančia saulėta diena“.

Tikra laimė, kai gali atvirai kalbėtis su tėvais ir jie tavęs už atvirumą nesmerkia, nekritikuoja. Į atvirumą atsako atvirumu. Tą akimirką pamatai prieš save ne amžinus moralizuotojus – tėvą su motina, bet asmenybes su savomis patirtimis – pasiekimais ir klystkeliais, apie kuriuos tu nė velnio nežinojai. Paklausiau mamos, ką ji man dar patartų, kad sulaukusi brandaus amžiaus būčiau laiminga santuokoje, kad tarp mūsų su vyru neįsimestų susvetimėjimo ir abejingumo pelėsiai. Kad santuokinis gyvenimas, išėjus vaikams ir mums likus dviese, neprarastų žavesio ir skonio.

Mama dar kalbėjo apie sekso naudą. Jos nuomone, būdami vyresnio amžiaus, senjorai labiau vertina asmeninius santykius, kurie įgauna didesnę reikšmę. „Mano žmogus“ tampa kone vienintėlis, su kuriuo daliniesi visais savo gyvenimo džiaugsmais ir visomis problemomis, nes bendradarbiai, draugai jau būna nutolę, o vaikai sukūrę savo šeimas. Nuoširdūs ir šilti santykiai vyresniame amžiuje – didelė dovana. Seksas šiuo atveju veikia labai teigiamai - jis suartina, sutvirtina tarpusavio ryšį. Ne kartą įrodyta, kad seksas gerina psichinę ir fizinę sveikatą. Jis drastiškai mažina nerimą, o taip pat prailgina gyvenimo trukmę. Ir nebūtinai pats seksas, juk galimi kiti patenkinimo ir pasitenkinimo būdai. Svarbu skirti laiko vienas kitam – dovanoti glamonių ir intymumo, pasinerti vienas į kitą pamiršus viską aplinkui, visas savo ir pasaulio problemas.

Senjorų lytinis gyvenimas / Kamille Sampaio nuotr.
Tikra tragedija ištinka tuos, kurie garbiame amžiuje praranda savo antrą pusę. Juk nebėra nei laiko, nei jėgų ieškotis sau naujos poros. Viena mano pažįstama, šešiasdešimt-penkerių metų įdomi moteris, buvo palikta vyro dėl jaunesnės moters. Savo skausmą ir nusivylimą buvusiu vyru, su kuriuo užaugino tris vaikus, ji išreiškė tiesmukiškais ir grubiais žodžiais: „Įsivaizduoji, Vitalija, keturiasdešimt metų į subinę“. Suprantu ją – ši moteris savo buvusiam atidavė geriausius gyvenimo metus, pasiaukojamai augino vaikus ir tik jiems ūgtelėjus susirūpino savo darbine veikla. Tik tik pradėjo sektis ir štai tau, boba, devintinės, kaip sakoma – skaudi „gyvenimo vyro“ išdavystė.

Mano mama nutilo ir, kiek pagalvojusi, nusišypsojo: „Tokių istorijų nors vežimu vežk. Visais laikais buvo ir bus. Dažnu atveju moterys pačios kaltos, nes viską gyvenime atlikusios mano, kad dabar jau galima nebesistengti, atsipalaiduoti. O juk poros gyvenimas – nuolatinis darbas, židinio kurstymas ir intymūs santykiai, seksas neturi būti užmirštas ir išbrauktas iš gyvenimo dienotvarkės. Tą pačią klaidą kažkada dariau ir aš; ir su tavo tėvu buvome per plauką nuo skyrybų.“ - pridūrė mama ir nutilo. Paprašiau mamos tik suformuluoti svarbiausius sėkmingo šeiminio gyvenimo principus.

seksas vyresniame amžiuje gali būti ne toks, koks buvo mūsų ir tavo jaunystėje, tačiau jis nebūtinai turi būti blogas. Tiesą sakant, seksas gali būti malonesnis nei kažkada, o orgazmas netgi dar stipresnis ir apimantis visą esybę. Ateis laikas, tuo įsitikinsi;

su amžiumi atėjusi nepriklausomybė nuo kompleksų (maždaug: aš per stora (-as) ar nepakankamai graži (-us)) ir pasitikėjimas savimi gali pridėti vertės intymiame gyvenime. Kaip žinia, labiausiai patrauklūs sutuoktiniams ar potencialiems partneriams esame tada, kai elgiamės spontaniškai, nevaržome savęs tariamais trikdžiais. Stuktelėjus septintai dešimčiai, jau susitaikai su savo senstančiu kūnu ir, jeigu vyras supratingas (o toks ir turėtų būti, nes jo kūnas taip pat sensta), nebereikia verkti dėl riebalų ant pilvo, nebetamprios odos ar dar ko nors. Žinoma, apsileisti nereikia, bet tolerancijos lygis didesnis;

svarbu džiaugtis kiekviena diena lyg ji būtų paskutinė, nes niekada nežinai, kada ir kaip greitai ar staiga baigsis tavo gyvenimas. Nei sau, nei artimam žmogui negailėti malonių pojūčių, todėl senstant būtina keisti požiūrį į lytinius santykius – suvokti jų svarbą ir jokiu būdu jų neatsisakyti;

vyresniame amžiuje teigiamas požiūris į save ir savo galimybes nepaprastai svarbus. Nors kūnas sensta, kinta, atsiranda nauji nepatirti pokyčiai kūne, o gal net sveikatos problemos, privalu rūpintis intymių santykių kokybe. Dabar svarbu ne sportiniai pasiekimai, o savijauta ir nuostabus artumo jausmas po to. Taigi, vertink savo naująjį aš, priprask prie jo ir mėgaukis tuo, ką suteikia tavo amžius ir jūsų su partneriu ilgametis ryšys – dvasios ramybe ir savitarpio pasitikėjimu. Renkamės gyvenimą be sekso ar su juo - tai tik suvokimo klausimas.

Mamai paminėjus menopauzę, paklausiau, ar tikrai moteris tuo metu praranda geismą. Vyrams tokia krizė negresia, išskyrus atvejus, kai turi sveikatos problemų. Mama atsakė, kad geismo sumažėjimas jai jokio streso nesukėlė, atrodė, kad tai ne problema. Nesikrimto netgi tada, kai suprato, kad ji nebenori jokio sekso - persikraustė gyventi į kitą kambarį, nes tėvo prisilietimai ją pykino. Ji domėjosi šiuo klausimu, skaitė spaudą, pasitikrino statistiką, kuri rodė, kad per menopauzę ir po jos apie 64 proc, moterų praranda geismą: „Man tai atrodė natūralus procesas, todėl su tuo lengvai susitaikiau. Moterys juk tuo laikotarpiu turi daug įdomių veiklų, galima daugiau laiko skirti knygai, anūkams, sodui. Bet vis tik problema buvo - mačiau, kad tavo tėvas kentėjo, nejautė gyvenimo džiaugsmo. Retsykiais atsiduodavau jam, bet nakčiai vis tiek išeidavau į kitą kambarį. Štai tokiais atvejais vyrai dažnai puola ieškoti jaunesnės, seksualios moters. Todėl palikti vyrą vieną su savo išgyvenimais ir nepasitenkinimu yra tikrai pavojinga.“

Neklausiau mamos, ar tėvas buvo jai neištikimas, bet mama, lyg išgirdusi mano mintis, atsakė: „Pradžioje mūsų nesutarimų net pati siūlydavau tavo tėvui susirasti kokią moterį, net meilužę. Bet tai buvo saviapgaulė – kai tik pajusdavau, kad tėvui rūpi kita, imdavau jį špilkuoti ir pielyti, ką mes, moterys, puikiai mokame. Toks gyvenimas nori nenori privertė ieškoti sprendimų, nes tavo tėvas vis kartojo, kad myli mane ir liks su manimi iki „grabo lentos“. Paveikta jo besąlygiško atsidavimo, pagaliau nusprendžiau kažko imtis, netgi kreiptis į medikus, bet žūtbūt susigrąžinti intymumą tarp mūsų. Tuo tarpu mano metų moteriškės, mano draugės ir pažįstamos, visos kaip viena šiaušėsi prieš seksą: „Mūsų metuose? Juokauji?“, „ Kaip nusibodo tas jo amžinas lindimas“, „Tegul eina geriau malkų skaldyti“ – širdo jos kalbėdamos apie savo vyrus. Ko ir norėt, dukrele, juk seno kirpimo moterys, buvome taip išauklėtos nuo jaunystės, kad nepadoru, gėda su vyru trintis, o dar tokiame amžiuje, kai nebe jaunystė“.

O mamai pavyko pataisyt situaciją. „Iki mirties, dukrele, būsiu dėkinga tavo tėvui už meilę ir kantrybę. Kad ir kaip ten bebūtų, bet jis nepaliko manęs, neišėjo, nors buvo kas rodė jam simpatiją, juk vienišų moterų pilna. Visada sugrįždavo namo, dažnai su kokia dovana ar gėlių puokšte. Jutau jo dėmesį ir vyrišką petį net tada, kai santykiai tarp mūsų buvo tikrai atšalę. Mokėdavo pajuokauti taip, kad įtampa atslūgdavo. Išsaugojome santykius abiejų pastangomis - vėl miegojome kartu, vėl apsikabindavau naktį jo plačią nugarą. Dienos tikrai tapo šviesesnės, dažniau apkabindavo, pasakydavo švelnų žodį, kartais net nešvankiai pajuokaudavo... Vyrai yra vyrai.“

Kaip ten bebūtų, mačiau savo tėvus laimingus. Tokius juos, beje, ir atsimenu – tėvas meiliai žvilgčioja į mamą, o akyse žiburėliai. Mama graži ir švytinti sukasi virtuvėje. Tai štai kokia jų laimės paslaptis, mes gi to, vaikai, nežinojome. Mums svarbiausia buvo matyti laimingus tėvus, o tie net vaikščiojo po miestelį apsikabinę lyg šešiolikmečiai. „Kartais pasibučiuodavome praeivių nuostabai, o kai kurių pasišlykštėjimui. Dėl to mums buvo dar smagiau“. - pasakojo mama.

Džiaugiuosi suspėjusi pasikalbėti su mama šia retai liečiama tema. Ir šiandien dėkoju mamai, mano amžinam angelui sargui, mano mokytojai. Taip pat džiaugiausi, kad ji ir tėvas išėjo, paliko šį pasaulį laimingi. Mano požiūris į mano ir vyro santykius įgavo kiek kitokį pobūdį. Abu pradėjome kitaip vertinti lytinius santykius. Kai papasakojau savo vyrui apie mano pokalbį su mama šia tema, jis spontaniškai, geraširdiškai nusijuokęs sušuko: „Beprotiškas lytinis senjorų gyvenimas? Ak, tos pensininko svajonės!“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)