Kalba – tai toks dalykas, iš kurio pagaminta kone visa žmonių kultūra. Pavyzdžiui, žmogaus teisės nėra kažkas, kas būtų užkoduota mūsų DNR. Greičiau tai kultūros artefaktas, kurį patys sukūrėme pasakodami istorijas ir formuluodami įstatymus. Dievai taip pat nepriklauso fizinei realybei. Jie irgi – kultūros artefaktas, kurį sukūrėme, kai kūrėme mitus ir rašėme šventraščius.

Kultūros artefaktas yra ir pinigai. Banknotai tėra spalvoti popierėliai, o dabar daugiau nei 90 proc. pinigų nėra netgi banknotai – tai vien kompiuteriuose saugoma skaitmeninė informacija. Vertę pinigai įgauna tik todėl, kad egzistuoja istorijos, kurias apie juos pasakoja bankininkai, finansų ministrai ir kriptovaliutų guru. Samas Bankmanas-Friedas, Elizabeth Holmes ir Bernie Madoffas nebuvo patys geriausi tikrų vertybių kūrėjai. Užtat jie buvo ypatingai gabūs istorijų pasakotojai.

Bet kas nutiktų, jeigu nežmogiškos prigimties intelektas pranoktų statistinį pilietį savo gebėjimu pasakoti istorijas, kurti melodijas, piešti piešinius ir rašyti įstatymus bei šventraščius? Mąstant apie „ChatGPT“ ir kitas naujas DI pagrindu veikiančias priemones, dažnai pagalvojama apie mokyklinius rašinius, parašomus naudojant DI įrankius. Kas atsitiktų su mokymo sistema, jeigu moksleiviai imtų taip daryti? Vis dėlto šitoks klausimas nepadeda pamatyti viso vaizdo. Taigi, pamirškite apie mokyklinius rašinius. Verčiau pagalvokite apie 2024 m. laukiančius JAV prezidento rinkimus ir pamėginkite įsivaizduoti, kokią įtaką DI priemonės gali padaryti masiškai platinamam politiniam turiniui, taip pat melagienų sklaidai ir naujus kultus pateisinančių šventraščių kūrimui.