Visas žmogiškumo ribas peržengęs itin slaptas sovietų bandymas: gyvuliams ištirpo kanopos, o į savo namus grįžę žmonės netrukus ėmė masiškai mirti

Po Antrojo pasaulinio karo SSRS rimtai ruošėsi naujam karui – šįkart su Šiaurės Atlanto bloko šalimis. 1954 metais SSRS buvo įvykdyta itin slapta operacija, kodiniu pavadinimu „Snežok“ („Sniego gniūžtė“), per kurią buvo susprogdinta atominė bomba. Pratybose dalyvavo 45 tūkst. karių, kurie turėjo imituoti galutinį Europos užėmimą. Tačiau daug kas nežino, kad 1983 metais, per pirmąją Amerikos prezidento Ronaldo Reagano kadenciją, JAV ir SSRS buvo tik per plauką nuo branduolinio karo.

Chruščiovas atvyko pasižūrėti dieną prieš bandymus

1954 metais didelio masto pasirengimas pratyboms „Snežok“ buvo įslaptintos. Jose dalyvavo 45 tūkst. karių iš 212 karinių dalinių. Kariškių palapinių stovykla driekėsi 42 kilometrus. Į poligoną buvo atgabenta 600 tankų, 500 artilerijos pabūklų, 600 šarvuočių, 320 lėktuvų, 6 tūkst. transporto priemonių. Apie dešimt tūkstančių vietos gyventojų taip pat tapo netyčiniais įvykių dalyviais, rašo life.ru.

Pratybų teritorija buvo suskirstyta į keturias zonas: iš artimiausios zonos (iki aštuonių kilometrų) buvo evakuoti civiliai. Taip pat ir iš antrosios zonos, kuri siekė nuo aštuonių iki dvylikos kilometrų. Trečioje zonoje civiliams buvo įsakyta tiesiog išeiti į lauką iš namų ir atsigulti ant žemės, o ketvirtoje zonoje – priešingai – gyventojai turėjo slėptis savo namuose, kad išvengtų radiacinės žalos, galimos dėl branduolinio debesies.

„Snežok“ pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar branduolinės atakos sąlygomis kariai sugebės prasibrauti į priešo teritoriją, stoti į mūšį, nepaisant radiacijos lygio ir kas nutinka žmonėms, esantiems epicentre sprogimo metu. Tiesa, karių epicentre nebuvo, juos pakeitė galvijai – karvės, arkliai, avys. Vadovybę domino svarbiausias klausimas: ar kariuomenei patyrus branduolinį sprogimą, bus įmanoma išlaikyti jos kovinį pajėgumą? Tada niekas negalvojo apie uždelstas poveikio pasekmes.