Iš viso 1988 metų regatoje dalyvavo 28 jachtos. Liepos 28-osios rytą meteorologai audros dar neprognozavo, bet 17 val. per radiją jau skelbė apie artėjančią stichiją. Rygos įlankoje buvo laukiama 14 metrų per sekundę vėjo gūsių. Tuo metu visos jachtos jau buvo jūroje, o perspėjimą apie gresiančią audrą gavo ne visų įgulos.
„Tomis dienomis Latviją alino beprotiškas karštis. Buvome mano kabinete keturioliktame Spaudos namų aukšte, žurnalo „Liesma“ redakcijoje. Kaip tik baigėme rašyti pranešimą apie Latvijos olimpinio komiteto atkūrimą. Nė iš šio, nė iš to pakilo vėjas, atrodė, kad gūsis išneš visus didžiulius langus. Tada dėl tvyrojusios kaitros Rygos įlankoje susiformavo viesulas. Didžiausia nelaimė ta, kad niekas tokių greitų oro pasikeitimų ir audros neprognozavo. Meteorologų prognozės tais laikais dar nebuvo tokios tikslios kaip dabar“, – „Delfi“ papasakoja žurnalistas ir buvęs sovietinės Latvijos Respublikos buriavimo sporto federacijos prezidiumo narys Dainis Caune. Po tragedijos, 1988 metų lapkritį, jis žurnale „Liesma“ publikavo išsamų straipsnį, kuriame žingsnis po žingsnio aprašė visas tragiško įvykio aplinkybes.