„Žmonės rėkė ir maldavo pagalbos. Karvės mūkė, kiaulės žviegė. Kas tik galėjo, bandė lipti į medžius“, – maždaug prieš dešimtmetį Ukrainos televizijos kanalui 1+1 pasakojo Oleksijus Dotsenka – vienas iš paskutinių gyvų Dniepro hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo ir jo pasekmių liudininkų.
1941-ųjų rugpjūčio 18-ąją, motyvuodami tuo, kad reikia sulaikyti sparčiai artėjančią nacistinės Vokietijos kariuomenę, sovietai ryžosi suniokoti vieną iš savo industrializacijos simbolių.
1927-1932 m. laikotarpyje šalia Zaporižios miesto iškilusi užtvanka tuo metu buvo pati didžiausia ir galingiausia ne tik visoje Sovietų Sąjungoje, bet ir Europoje, o ją sovietams pastatyti padėjo iš JAV atvykę inžinerijos specialistai su savo brigadomis.