Tankų „piknikas“ Maskvoje, kurio plūdo pažiūrėti visi: tai buvo keisčiausias mano gyvenime matytas vaizdas

Rusijos protu nesuvoksi, tokį posakį iš pačių rusų ypač dažnai girdėdavau, kai devyniasdešimtaisiais, Lietuvos ekonominės blokados metais, skraidydavau po Sibiro miestus.

Tekdavo surasti savyje nemenkų derybinių gebėjimų neturint, ko pasiūlyti mainais už žaliavas – tuometinis Lietuvos ūkis vos kvėpavo. Tad belikdavo daug neformaliai bendrauti su Rusijos įmonių vadovais ir paprastais žmonėmis. Galop pavykdavo susitarti ir teletaipograma (buvo toks tų laikų komunikacinis įrankis) išsiųsdavau Minsko geležinkelio kodus produkcijos pristatymui. Baltarusija tuomet buvo visiškai kitokia, psichopato kolūkiečio dar nenudrengta šalis, tad žaliavos ir medžiagos bei degalai plačiomis gijomis per šią šalį maitino ir mūsų pramonę.