Tai buvo nuotrauka kaip nuotrauka, laikai tokie buvo ir jų neišmesi, kad ir kokie gaidiški jie būtų buvę, bet man dar būna įdomu pasiskaityti interesantų komentarus po tomis nuotraukomis. Juose, būna, standartiškai išsiskiria grupelė durnių, kurie ima dūsauti, kad štai kokie geri laikai buvo – gatvės buvo švarios, nebuvo narkomanų, pijokų, visi buvo laimingi ir gražiai gyveno dainuodami ir panašias nesąmones. 

Ne visada suprantu, ar tie komentatoriai juokauja, ar specialiai erzinasi, ar iš tikrųjų taip galvoja (šis atvejis turbūt būtų beviltiškiausias, todėl norisi tyliai tikėti, kad čia ne tai), nes atrodo, kad jie yra primiršę, kaip tais gerais laikais tekdavo darbo metu pasišalinti ir stovėti kilometrinėje eilėje lauke prie majonezo ar žirnelių, kurių kartais užveždavo. Būdavo, prastovi dvi valandas, o tada surūgusi sovietinė pardavėja išeina ir praneša, kad majonezas pasibaigė, nes jį pirmiausia išvogė parduotuvės darbuotojai, ir pasiūlo užsukti po mėnesio.

Taigi, pažiūrėjus šią nuotrauką su senais automobiliais ir perskaičius komentatorių dūsavimus, prisiminiau valstybę, kuri yra puikus pavyzdys, kaip būna, kai marazmatiniai sovietikai užstringa laike ir, nepaisant pezalų apie laimę ir lygybę sovietmečiu, realybėje žmonės tampa labai nelygūs, labai nelaimingi ir savo nupušusios komunistinės valdžios įkaitai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)