Sovietų laikais moteriai bendravimas su užsieniečiu tapdavo bilietu į KGB „glėbį“: nepadėjo nei garsios tėvų pavardės, nei pasakiški turtai

Priimti įstatymą paskatino knyga?..

1947 metais SSRS KP Politinio biuro nariai svarstė kandidatus Stalino literatūros premijai gauti, kurios dydis 100 tūkst. rublių; tais laikais tai buvo fantastiški pinigai. Vienas tarp tų laimingųjų buvo žymus rašytojas, poetas, publicistas Ilja Erenburgas. Tokį aukštą apdovanojimą Erenburgas turėjo gauti už romaną „Audra“, kuriame buvo aprašyta sovietų piliečio meilė prancūzei Mado. Tada Josifas Stalinas palaikė autoriaus idėją bet kurio žmogaus teisę mylėti be sienų, rašo ussrvopros.ru.

Tačiau nepraėjustrims mėnesiams sovietų diktatorius uždraudė santuokas su užsieniečiais, net su socialistinių šalių piliečiais. Ilja Erenburgas įtarė, kad būtent jo „Audra“ paskatino Kremliaus šeimininką priimti tokį įstatymą.

Kol industrializacija įsibėgėjo, Sovietų Sąjungoje dirbo nemažai užsieniečių. Jų patirtis buvo panaudota kuriant naujas įmones. Ne vienas jų čia susirado žmonas. Sovietų piliečiai užsieniečių net šiek tiek gailėjo. Sakė, labai nepasisekė jiems, kad gimė ir augo kapitalistinėje šalyje. Tačiau sovietinėms merginoms jie buvo užjūrio princai: apsirengę gražiais drabužiais, elegantiškų manierų, malonaus akcento.

Iki tol niekas ir nesmerkė merginų dėl ryšių su užsieniečiais, tačiau naujasis stalinistinis dekretas buvo smūgis toms, kurios įsimylėjo vyrą be sovietinio paso. Šalies vadovybė nenorėjo, kad moterys pasitrauktų iš SSRS, nes reikėjo kažkaip pataisyti po Antrojo pasaulinio karo pablogėjusios šalies demografijos rodiklius.

Vyrų neužteko, todėl Stalinas nusprendė, kad vaikų gimimą reikia skatinti bet kokia kaina: tegul jie geriau būna nesantuokiniai, nei nešiojantys užsienietišką pavardę.