Niekas nežinojo, koks susitarimas bus pasiektas Vienoje, tačiau atrodė tikėtina, kad dėl ko nors susitarta bus. Juk Saudo Arabija ir Rusija, dvi galingiausios pasaulio naftos gavėjos, kartu naftos gavybą kontroliuoja ir išlaikyti kainas bando jau nuo 2016 m. Dėl plintančio COVID‑19 viruso smukus naftos paklausai, jų partnerystė visoms naftos gavėjoms tapo dar svarbesnė. Neoficialios lyderės Saudo Arabijos vadovaujamos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės labai troško sudaryti susitarimą su kitomis naftos gavėjomis, vadovaujamomis Rusijos. Tačiau visų nuostabai, kovo 6 d. susirinkimas nutrūko nepasiekus jokio susitarimo.
Saudo Arabija norėjo sumažinti gavybą, tačiau Rusija nesutiko. Tada Saudo Arabija sumažino kainas ir pareiškė, kad nuo kito mėnesio padidins gavybą, taip paskelbdama kainų karą prieš Rusiją ir JAV – ir keldama pavojų viso pasaulio gamintojoms, kurių kainos aukštesnės. Pasauliniu standartu laikomos „Brent“ žalios naftos kaina kovo 6 d. nukrito nuo 50 JAV dolerių iki 45 JAV dolerių už barelį. Biržoms vėl atsidarius kovo 9 d., kaina nukrito dar 30 proc. – iki 31 JAV dolerio už barelį.
Vadinamosios OPEC+ grupės susirinkime Vienoje vyravo nežinia, kiek laiko COVID‑19 virusas kels grėsmę pasaulio ekonomikai ir žalios naftos kainoms. Per pastaruosius 35 metus naftos paklausa nukritusi buvo tik dvejus metus – 2008 m. ir 2009 m., prasidėjus pasaulinei finansinei krizei. Panašu, kad Kinija jau ima atsigauti po epidemijos – „Citi“ banko duomenimis, daugelyje Kinijos provincijų pinigų srautai vėl padidėjo, tad galima spėti, kad grįžtama prie normalaus gyvenimo. Tačiau daugėja ligos atvejų kitose šalyse, tad dabar užsikrėtusiųjų užsienyje daugiau, negu pačioje Kinijoje. Prieš susitikimą Vienoje 55 proc. tyrimų įmonės „Sanford C. Bernstein“ apklaustų investuotojų manė, kad 2020 m. naftos paklausa kris; likusieji 45 proc. manė, kad kils, tačiau lėčiau, negu būtų kilusi, jei nebūtų išplitęs virusas.
Prognozuoti, kokia bus naftos pasiūla ir paklausa, tapo dar sunkiau dėl to, kad Libijos naftos gavyba labai nusmuko dėl blokados, tačiau gali vėl netikėtai pakilti. Pasak „Citi“ banko atstovo Edwardo Morse, dėl gavybos besitariančios OPEC narės ir jų sąjungininkės „šaudė visiškoje tamsoje“.
Saudo Arabijos ir Rusijos partnerystė visad buvo nemaloni abiem šalims. Šaltojo karo laikais Saudo Arabija buvo didelė Sovietų Sąjungos priešininkė, o pastaruoju metu nesutarė su Rusija dėl jos įsitraukimo į pilietinį karą Sirijoje, kur ji palaiko prezidentą Bashar al‑Assadą ir faktiškai stoja į Iranui palankią pusę. O daugelis rusų nepatenkinti tuo, kad jų energetikos politika varžoma. Nepaisant to, jas sujungė tiek ekonominė būtinybė (2014 m. bandymai padidinti gavybą ir atsilaikyti prieš JAV skalūnų dujas buvo sudėtingi abiem šalims), tiek geopolitinės aplinkybės, susiformavusios Rusijai užpildžius chaotiškos JAV politikos Artimuosiuose Rytuose paliktas spragas.
Tačiau dabar imamas jausti nuovargis. Pastaraisiais metais ėmus didėti JAV naftos gavybai, Saudo Arabija ir Rusija nenoromis įsitraukė į nerangų šokį: Saudo Arabija vis prašydavo gavybą mažinti, o Rusija priešindavosi, tačiau tikėdamasi padidinti kainas galų gale paskutinę akimirką sutikdavo. Bet Rusijos naftos įmonės būdavo nepatenkintos apribojimais ir juos vykdydavo labai nenoriai.
Paskutiniajame OPEC+ susitikime gruodžio mėnesį narės susitarė sumažinti gavybą 2,1 mln. barelių per dieną, kad galėtų atsilaikyti prieš didėjančią gavybą kitose vietovėse. Tokie susitarimai padėjo palaikyti žalios naftos kainą, tačiau narės prarado dalį rinkos ir paskatino JAV skalūnų dujų pardavimą. 2018 m. JAV pralenkė Saudo Arabiją ir tapo didžiausia pasaulyje naftos gavėja.
O dabartinė Saudo Arabijos strategija OPEC atrodo tokia pat neužtikrina, kokia buvo jau daugelį metų. Karalystė nenori naftos rinkos balansuoti viena. Praeitais metais princas Abdulazizas bin Salmanas naftos ministru tapo iš dalies todėl, kad užtikrintų, jog kainas palaikyti padės karalystės sąjungininkės. Vienoje jis siekė sudaryti agresyvų sandorį ir kovo 5 d. paskelbė (nors Rusija dar nebuvo sutikusi), kad OPEC ketina sumažinti gavybą 1,5 mln. barelių per dieną. Rusija nesutiko. Taigi dabar atrodo, kad Saudo Arabija žengs neįtikėtiną žingsnį ir ims mažinti kainas, siūlydama klientams nuolaidas, kad atgautų rinkos dalį ir užkirstų kelią konkurentėms. Didžiausios nuolaidos (8 JAV doleriai už barelį) siūlomos šiaurės vakarų Europai, kad didžiausia žala būtų daroma žaliai naftai iš Rusijos.
OPEC generalinis sekretorius Mohammedas Barkindo penktadienį teigė, kad derybos tęsis, tačiau Saudo Arabijos veiksmai atskleidžia, konfliktas tapo daug rimtesnis. Gruodį sudarytas OPEC susitarimas baigs galioti kovo pabaigoje. Pigi nafta naudinga naftos importuotojams ir visai pasaulio ekonomikai, tačiau pavojinga naftos gavėjoms – ypač toms, kurioms norint palaikyti balansą būtina aukštesnė žalios naftos kaina. Tarp jų – ir pati Saudo Arabija: pasak Tarptautinio valiutos fondo, norint subalansuoti biudžetą jai reikia, kad naftos kaina siektų virš 80 JAV dolerių už barelį. Dar prieš COVID‑19 protrūkį sunkumų patyrusios naftos gavėjos, pavyzdžiui, Iranas, Libija ir Irakas dabar pateko į dar beviltiškesnę padėtį.
Nacionalinių naftos gavybos įmonių mintis, kad kentės ne vienos, labai neguodžia. Nuo praėjusio sausio naftos milžinė „ExxonMobil“ neteko beveik 100 mlrd. JAV dolerių vertės. Praeitais metais subankrutavusių naftos ir dujų įmonių JAV padaugėjo 50 proc. Krentant naftos kainoms, jų gali būti dar daugiau.