Rusija savo teritorijoje turi kozirį, kurio Kinijai žūtbūt reikia: Xi Jinpingo ir Putino draugystė – su galiojimo data

Kinijos pasiūlytas planas dėl karo Ukrainoje nutraukimo, Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, o dabar – Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimas, kad Ukrainos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių suverenitetas yra neteisėtas, įgytas pažeidžiant tarptautinės teisės normas. Tai tik keli atvejai, puikiai iliustruojantys, kad Kinija ir Rusija – šalys partnerės. Visgi jų draugystė turi limitą. Juk kažkada Europą pasidalino Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija, o vėliau – kariavo iki kone paskutinio kraujo lašo.

O ir Kinija nebijo bandyti silpnesnės Rusijos kantrybės. Štai visai neseniai Kinijos oficiali institucija išplatino žemėlapį, kuriame istorinės Kinijos žemės, šiandien priklausančios Rusijai, užvadintos kiniškais pavadinimais. Tad kodėl Kinija rizikuoja plėtodama santykius su Rusija, kiek laiko gali trukti ši draugystė ir kodėl šioje diskusijoje toks svarbus yra Baikalo ežeras.

Sudėtingas santykių trikampis

Kaip pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vyr. specialistas, Kultūros studijų katedros lektorius dr. Arvydas Kumpis, kalbėdami apie Kinijos ir Rusijos santykius turėtume žiūrėti plačiau, mat interpretacijų gali būti ne viena.