Nuo tada, kai Jungtinės Karalystės (JK) kariai nugalėjo Čingų dinastijos pajėgas XIX a. vykusiuose Opijaus karuose, Kinijos modernizuotojai svajoja apie pasaulinio lygio ginkluotąsias pajėgas, kurių branduolį sudarytų tvirtas laivynas. Kinų ietys ir burlaiviai ženkliai nusileido garu varomoms kanonierėms, rašė Li Hongzhangas, valdininkas ir mokslininkas, prisidėjęs prie pirmojo modernaus arsenalo sukūrimo ir pirmosios laivų statyklos atidarymo Šanchajuje 1865 m. Jeigu Kinija metodiškai analizuos Vakarų technologiją, kaip tai daro Rusija ir Japonija, ji „taps visiškai savarankiška po 100 metų“, pridūrė jis.
Prireikė daugiau laiko, nei Li Hongzhangas prognozavo, tačiau šiandien jo svajonė yra ranka pasiekiama. Kinijos karinis jūrų laivynas aplenkė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) laivyną ir tapo didžiausiu pasaulyje apie 2020 m. Dabar jis sudaro pajėgų, kurias Pentagonas laiko „augančiu iššūkiu“, branduolį. Kinijos ir Vakarų kariuomenių vadus erzinantis klausimas skamba taip: ar Kinija gali toliau eiti šiuo keliu ir nesustodama didinti karinę galią, kad užginčytų Amerikos dominavimą? O galbūt lėtėjanti Kinijos ekonomika ir priešiškiau nusiteikę susivieniję Vakarai reiškia, kad Kinija baigia pasiekti savo karinių pajėgumų ribas?