„Priversiu priešą matyti mano stipriąsias puses kaip silpnybes, o silpnybes – kaip stipriąsias puses, priversiu jo stiprybes tapti silpnybėmis ir atrasiu, kur jis nėra stiprus iš tiesų... Paslėpsiu savo pėdsakus, kad niekas jų neįžvelgtų...aš tylėsiu, kad niekas manęs negirdėtų.“ Sun Tzu „Karo menas“. Apytikriai 500-ji metai prieš mūsų erą.
Visi puikiai prisimena medinį arklį iš Homero aprašytų pasakojimų ir žino kuo tai baigėsi patikliems trojėnams. Apskritai, senovėje triukas „yra kariai – nėra karių“ buvo naudojamas pakankamai dažnai. Mongolai karo žygiuose vesdavosi daugiau žirgų negu karių galinčių jais joti – pririšus arkliams prie uodegų medžių šakas, paskui pagrindines pajėgas genami žirgai keldavo didžiulius dulkių debesis, tad priešui atrodydavo, kad į juos artėja nesuskaičiuojamo dydžio kariauna.