Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA) kasmetinėje ataskaitoje skelbiama niūri žinia – pastangos sutramdyti klimato kaitą kol kas nesėkmingos. Tai – žingsnis atgal vis garsiau pokyčių reikalaujantiems aplinkosauginiams judėjimams.
Ataskaitoje teigiama, kad norint laikytis Paryžiaus susitarimo ir užtikrinti, kad nuo pramonės perversmo laikų kylanti temperatūra išliks gerokai žemiau 2 °C atšilimo ribos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turi imti kristi beveik tuoj pat. Tačiau remiantis labiausiai tikėtinomis organizacijos prognozėmis grynasis dujų kiekis nulio nepasieks mažiausiai iki 2070 m. – 20 metų vėliau, negu mokslininkų pateikta galutinė data.
Praėjusį trečiadienį paskelbtoje TEA ataskaitoje teigiama, kad dėl stipraus ekonomikos augimo ir dėl jo didėjančios elektros paklausos bei mažėjančio energetikos veiksmingumo išmetamo anglies dioksido kiekis nuo 2018 m. padidėjo 1,9 proc.
Ataskaita dar kartą patvirtina, kad pasaulio pastangos atsisakyti labiausiai teršiančio kuro pernelyg lėtos, kad darytų rimtą įtaką aplinkai. Nors saulės ir vėjo energijos pramonė klesti, besivystančiose pasaulio šalyse kyla energijos poreikis, todėl auga anglies ir kito iškastinio kuro sunaudojimo rodikliai, o į atmosferą išmetama vis daug teršiančių dujų.
Šių metų ataskaitoje taip pat paneigiama mintis, kad tarša jau pasiekė aukščiausią tašką. Nuo 2014 iki 2016 m. išmetamo anglies dioksido kiekis neaugo, tačiau pasak naujausių TEA surinktų duomenų, 2017 m. ir 2018 m. anglies dioksido kiekis vėl ėmė didėti.
Visame pasaulyje nuvilnijus protestams dėl veiksmų nesiimančių ir klimato kaitai svarbos neteikiančių vyriausybių, daugelis politikų, ypač Europoje, stengėsi nustatyti tikslus, iki kurių tikimasi išmetamų dujų kiekį sumažinti iki nulio. Jais siekiama subalansuoti besivystančių pasaulio šalių augimą ir imti naudoti technologijas, surenkančias taršą, kurios išvengti neįmanoma.
Nors Vakarų šalyse šie veiksmai atkreipė visuomenės dėmesį, ekonomikos augimą norinčios skatinti Azijos ir Afrikos šalys ir toliau naudoja net labiausiai teršiančius kurus.
Besivystančios šalys naudoja daugiau anglimi varomų elektrinių, nors pramoninės šalys stengiasi šio kuro atsisakyti. Šių veiksmų pasekmės bus matomos dar daugelį metų, nes elektrinės statomos dešimtmečiams.
Pasaulinė anglies paklausa nuo 2018 m. auga jau antrus metus. Už tris ketvirčius augimo atsakingas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Jei pasaulio anglies naudojimo politika nekis, TEA prognozuoja, kad paklausa kils dar du dešimtmečius.
Pasak TEA, norint, kad šylanti temperatūra neviršytų 2 °C, išmetamo anglies dioksido kiekį reikia mažinti labai sparčiai. Jei aukščiausias taršos taškas būtų pasiektas dabar, tikimybė, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų tik 1,8 °C, būtų 66 proc. Tačiau tam reikėtų „nepaprasto susitelkimo ties tikslu mažinti pasaulio išmetamo anglies dioksido kiekį“, – teigė TEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.
Remiantis geriausiomis prognozėmis TEA spėja, kad pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekis nulį pasiekti galėtų 2070 m. – pasak Jungtinių Tautų mokslininkų, tai dviem dešimtmečiais vėliau, negu reikėtų norint išvengti blogiausių pasaulinio atšilimo pasekmių.
„Akivaizdu, kad sistema neveikia, nes į iškastinį kurą investuojama ir toliau, nors Paryžiaus susitarime numatyta, kad iki 2050 m. jo turi būti atsisakyta, – teigė Švedijos tyrimų grupės „Fores“ klimato kaitos programos direktorė Kahlin McVeigh. – Arba vykdoma politika neveiksminga, arba pasaulis paprasčiausiai netiki, kad reikia keistis.“
TEA pakartojo, kad norint sumažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje būtinos jo surinkimo, naudojimo ir kaupimo programos. Vyriausybės ir įmonės vis dažniau teigia, kad būtina technologija, padedanti surinkti anglies dioksidą iš kaminų, o keletas jų paskelbė atliksiančios įgyvendinamumo tyrimus bei bandomąsias programas ir sieksiančios per dešimt metų pradėti vykdyti didelio masto projektus.
TEA prognozuoja, kad 2050 m. verslai surinks 2,8 mlrd. tonų anglies dioksido per metus (2030 m. – tik 0,7 mlrd.). Kad pavyktų šį tikslą pasiekti, amžiaus viduryje reikės perdaryti maždaug 170 gigavatų energijos pagaminančias elektrines.
„Tam reikalingos bendros vyriausybių, investuotojų, įmonių ir visų klimato kaitą įveikti norinčių gyventojų pastangos“, – teigė F. Birol.
