Paragavusius laisvės, lietuvius skandina karas ir degtinė: gėrė, nes negalėjo to pakelti

Šiandien, kalbant apie alkoholio vartojimo problemas, dažnai sakoma, kad kalta mūsų šalies istorija. Arba konkrečiau – ilgi metai Carinės Rusijos, o vėliau – Sovietų Sąjungos okupacijoje, kurioje, anot kai kurių istorikų, buvo laikomasi taisyklės „girtą tautą valdyti lengviau“. Šiame istorijos etape buvo ir blaivybės sąjūdžių, ir pastangų juos sužlugdyti, tačiau galų gale girtavimą nutraukė išgyvenimo klausimas: Pirmasis pasaulinis karas. Šįkart ciklo „Sausas įstatymas“ tekste aiškinamės, kiek blaiviai lietuviai gyveno tarpukariu, ir kiek alkoholio vartojimo statistiką Lietuvoje pakeitė Antrasis pasaulinis karas bei net kelių okupantų įsiveržimas į mūsų ką tik nepriklausomybės paragavusią valstybę.

Pirmą kartą portale delfi.lt šis straipsnis publikuotas 2019-11-28.

Išgėrusiųjų muštynės ir tautos blaivinimas

Prieš pradedant pasakoti apie lietuvių alkoholio vartojimo įpročius Antrojo pasaulinio karo matais, reikėtų sugrįžti į XIX a. vidurį, 1858 metus. Būtent tada prasidėjo reikšmingas, ko gero, turėjęs lemiamos įtakos daug kitų procesų Lietuvos istorijoje, įvykių. Tai – Blaivybės sąjūdžio pradžia.

Nors oficialios statistikos, kiek XVIII – XIX a. lietuviai vartojo alkoholio, nėra, tačiau to laikotarpio baudžiamųjų bylų rinkiniuose yra įrašų, kurie įrodo, kad tuo metu lietuviai gerdavo daug. Vienas dažniausių įrašų – muštynės būnant neblaiviems su sunkiais kūno sužalojimais ir net žmogžudystėmis.