Nutylėtos Baltijos kelio istorijos: kaip Landsbergis su Brazausku varė iš proto ir galiausiai išdūrė Maskvą

Turiu labai įdomių, neskelbtų dalykų, istorikams, tikriausiai, neįdomu. Taip su nedideliu kartėliu apie 3 dešimtmečių senumo Baltijos kelio įvykius DELFI mįslingai užsiminė Vytautas Landsbergis. Jam gyvoji lietuvių, latvių ir estų grandinė buvo ne tik jausmingas istorinis momentas ar galinga priešrinkiminė kampanija „Sąjūdžiui“, bet ir signalas, kurio, kaip rodo primiršti archyviniai dokumentai, nepajėgė suprasti pasipūtęs Kremlius.

Pirmą kartą tekstas Delfi portale buvo publikuotas 2019 08 23.

1989-ųjų rugpjūčio 23-osios vakaras: per du milijonus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų stoja į iš anksto numatytas atkarpas miestuose, greitkeliuose, keliukuose – „žiguliukais“, autobusais, pėsiomis, kas kur spėja. Prasideda viena didžiausių istorijoje taikių demonstracijų, atvirai metant iššūkį Maskvai.

Taip pasauliui primenama, kad prieš 50 metų Nacistinė Vokietija ir Sovietų sąjunga pasirašė Baltijos šalių okupaciją nulėmusį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Plazda trispalvės, užtraukiama „Bunda jau Baltija“, visi susikibę už rankų – tai daugelio atmintyje išlikę arba į UNESCO paveldą įtrauktuose archyviniuose kadruose užfiksuoti vaizdiniai, apie kuriuos primenama po trijų dešimtmečių.

„Ir viskas? O iš kur tie žmonės ir kodėl jie atėjo? Prasideda tada tušti plepalai, esą visi buvo labai vieningi – toli gražu, nebuvo nei vienybės, nei supratimo, reikėjo dirbti ir mes dirbome“, – prisimindamas Baltijos kelią DELFI sakė V. Landsbergis.