Pasak verslo savaitraščio „The Wall Street Journal“, sunku pasakyti, kiek to priežastimi tapo Kinijos klausimas po to, kai Vašingtonas pareikalavo iš JAE imtis priemonių, pašauktų užtikrinti eksportuojamų amerikietiškų technologijų saugumą nuo kinų šnipų.
Emyratai įpareigoti atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su kinų korporacija „Huawei Technologies“.
Vašingtonas dar 2018-aisiais kaltino „Huawei“ pramoniniu šnipinėjimu, po ko Japonija, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija atsisakė korporacijos elektronikos. Amerikos vyriausybe pasekė ir JAV informacinių technologijų (IT) gigantės: bendradarbiavimą su korporacija nutraukiančios paskelbė „Google“, „Intel“, „Qualcomm“, „Broadcom“, „Xilinx“, „Microsoft“.
„Huawei“ – ypač ryškus kinų valstybinio kapitalizmo produktas. Kinijoje technologinį sektorių remia valstybė, kraštutiniu atveju kompanijos perkamos užsienyje, bet ir įprasta praktika yra į vietos rinką siekiančias užsienio kompanijas šantažu versti dalintis žiniomis ir steigti bendras įmones su Pekino kontroliuojamomis vietos bendrovėmis.
„Huawei Technologies“ nuolat lydėjo amerikiečių konkurentų ieškiniai dėl vagysčių. Ne pirmą teismą prieš Amerikos kompanijų grupę „T-Mobile“ dėl šios testavimo įrangos vagystės ir vėliau naudojimo testuoti savo trelefonus kinų gigantas 2017-aisiais pralaimėjo, bet atsipirko nedidele 5 milijonų dolerių bauda.
