Melo anatomija: COVID-19 protrūkis Rusijoje kur kas rimtesnis, negu pripažįsta Kremlius

Kaip ir jo pirmtakų sovietų, Vladimiro Putino valdymo sistema paremta melu.

Rusija su COVID-19 pandemija susidorojo geriau negu Vakarų šalys, nes jos lyderiai tvirtesni, o sveikatos apsaugos sistema pranašesnė. Nors Rusijoje užsikrėtusiųjų skaičius vienas didžiausių pasaulyje, mirusiųjų skaičius tesiekia septintadalį kitų šalių aukų. Žinoma, jei tikite Rusijos pateikiama statistika.

KLAUSYK: Melo anatomija: COVID-19 protrūkis Rusijoje kur kas rimtesnis, negu pripažįsta Kremlius (skaito Rugilė Matusevičiūtė)

Tačiau daugelis nepriklausomų ekspertų netiki. Oficialiai Rusijoje užfiksuota šiek tiek daugiau nei 300 000 COVID-19 atvejų ir tik 2 900 mirčių – mažiau nei 1 proc., nors Vokietijoje nuo ligos mirė 4,5 proc. pacientų, o Jungtinėje Karalystėje – 14 proc. Tačiau žinoma, kad priešakinėse linijose dirbančių sveikatos apsaugos profesionalų, apie kuriuos duomenys renkami atskirai, Rusijoje mirė maždaug 16 kartų daugiau negu kitose panašiose šalyse, tad galima spėti, kad oficiali statistika gerokai pagražinta.

Tačiau remdamasis būtent šia statistika Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 11 d. įsakė nutraukti „nedarbo dienas“ (tai – eufemizmas, kuriuo pavadintas oficialiai taip ir nepaskelbtas nacionalinis karantinas). Nors jis perdavė regionų savivaldybėms atsakomybę palaikyti draudimus, tokiu žingsniu norėjo pasakyti, kad blogiausia jau praėjo. „Turime dėkoti savo gydytojams ir prezidentui, kuris dirba dieną naktį, kad tik išgelbėtų daugiau gyvybių“, – pareiškė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Todėl Rusijos vyriausybė labai supyko, kai tą pačią dieną laikraštyje „Financial Times“ paskelbta, kad tikrasis mirčių skaičius gali būti iki 70 proc. didesnis, o laikraštyje „New York Times“ pacituotas ekspertas, kuris tvirtino, jog aukų gali būti iki trijų kartų daugiau, negu skelbiama. Šie spėjimai paremti mirčių skaičių palyginus su vidutiniu mirčių skaičiumi ne pandemijos laikotarpiu. Tačiau vienas Dūmos narys pareikalavo, kad žurnalistams būtų atimta akreditacija. Kremliaus atstovai pasmerkė straipsnius, vadindami juos Vakarų suorganizuota ataka prieš Rusiją.

Tuo tarpu kai kurie Rusijos gydytojai socialiniuose tinkluose teigia, kad jiems liepta mažinti aukų skaičių įtraukiant į statistiką tik tuos pacientus, kurie mirė būtent nuo ligos, tačiau neįtraukti tų, kas turėjo kitokių jų būklę pasunkinti galėjusių sveikatos problemų. Aukų giminaičiai pasipiktino.

Įtarimus dar labiau padidina neįtikėtini kai kurių regionų paskelbti duomenys. Pavyzdžiui, skelbiama, kad 5,2 mln. gyventojų turinčiame Krasnodare užsikrėtusiųjų skaičius per pastarąsias dvi savaites kito labai nežymiai – svyravo nuo 96 iki 99 atvejų. Statistiniu požiūriu tokių rezultatų tikimybė labai maža.

Keistą statistiką pateikė ir keli kiti regionai. Pavyzdžiui, kai regionų centruose užsikrėtusiųjų skaičius augo, juos supančiose teritorijose jis mažėjo arba atvirkščiai, todėl bendras vidurkis regione visada išsilygindavo ir nekisdavo.

Oficiali statistika daugiau atskleidžia ne apie COVID-19 protrūkį, o apie Rusijos politinę sistemą, kuri, kaip ir jos pirmtakė sovietų laikais, paremta melu. Panašių statistinių keistenybių galima išvysti ir Rusijos rinkimuose. O 2014 m. vykusiose Sočio olimpinėse žaidynėse daugelis sportininkų vartojo dopingą, tačiau jų sukčiavimas buvo nuslėptas su vyriausybės palaiminimu keičiant šlapimo mėginius.

Čikagos universiteto akademikas Konstantinas Soninas teigia, kad blogiausia ne tai, kad Kremlius slepia ar keičia tikruosius duomenis, o tai, kad dažnai jų apskritai neturi. Daugelis regionų valdininkų rinkėjams visiškai neatskaitingi, o statusą ir pinigų gauna tik iš Kremliaus. Jie rašo pagražintas ataskaitas, kad atrodytų, jog pasiekė oficialiai iškeltus tikslus. Jie trokšta patenkinti ne žmones, o prezidentą. „Kremliui net nereikia sakyti, ką jie turi pranešti; jie žino, kad reikia pranešti tai, ką Kremliui malonu girdėti“, – teigia K. Soninas.

Per pastarąsias kelias savaites valdymo sistemos veikimą puikiai iliustravo Rusijos valstybinė televizija. Vakaruose valstybės pareigūnai stengiasi (nors ir ne visada sėkmingai) kalbėtis su rinkėjais ir žiniasklaida. O per Rusijos televiziją žmonės mato tik vaizdo konferencijose ataskaitas izoliuotam V. Putinui teikiančius valdininkus. Vaizdas kažkuo primena stačiatikių ikoną: V. Putinas rodomas didžiuliame centriniame ekrane, apsuptas 12 „apaštalų“ mažesniuose ekranuose.

Tačiau šis kruopščiai puoselėjamas įvaizdis gali ir neišsilaikyti. Per pastarąsias kelias savaites V. Putino reitingai nukrito iki istorinių žemumų. Gegužės 17 d. 3 mln. gyventojų turinčios Šiaurės Kaukazo teritorijos Dagestano sveikatos ministras tinklaraštį rašančiam vietos gyventojui pasakė, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius regione keturis kartus didesnis negu pranešta, ir kad mirė ne 27, kaip nurodyta oficialioje statistikoje, o 657 žmonės, taip pat ir 40 medikų. V. Putinas apkaltino neva namuose gydytis bandžiusius gyventojus.

Kai kurie dideli miestai atviresni už Kremlių. Maskva pripažino, kad tikrasis atvejų skaičius gali būti gerokai didesnis negu pranešama, ir karantino nenutraukė.

Kremliaus elgesys kovojant su krize daugeliui primena Černobylio katastrofos pasekmių slėpimą, privertusį sovietų vadovą Michailą Gorbačiovą pradėti daugiau atvirumo leidžiančią glasnost politiką. „Visa sistema paremta meilikavimu, disidentų persekiojimu, klanų kūrimu ir apgaulingu gerosios pusės demonstravimu. Mes visa tai sustabdysime“, – tuo metu savo politbiurui pareiškė M. Gorbačiovas. Tačiau V. Putinas savo karjerą prieš 20 metų pradėjo nuslėpdamas povandeninio laivo „Kursk“ nuskendimo aplinkybes, tad jis sovietų sistemą sugriovusio glasnost eksperimento kartoti neketina.