Iš tikrųjų maniako J. Krinicyno istorija prasidėjo žymiai anksčiau. Gimė jis 1938 metais Maskvoje, tačiau po Antrojo pasaulinio karo jo šeima persikėlė į Rygą. Buvęs Rygos milicijos tyrimų skyriaus viršininkas Anris Kavalieris savo memuarų knygoje „Pusė amžiaus kriminalistikoje“ („Pusgadsimts kriminālistikā“) rašo, kad J. Krinicyno tėvas buvo susijęs su Ypatingąja komisija (ČK), bet šį teiginį pagrįsti galinčių įrodymų nėra.
1950 metų rugpjūčio 13 dieną mažasis Jurijus su tėvais keliavo laivu „Majakovskij“. Dėl nekontroliuojamo žmonių srauto garlaivis neišlaikė krūvio ir įvyko baisi nelaimė – nuskendo 147 žmonės, tarp jų ir Jurijaus tėvai. Mažyliui pavyko išsigelbėti, bet jis nemažai laiko praleido po vandeniu, tad jo smegenys patyrė deguonies stygių. Kaip nustatė teismo medicinos ekspertai, tiek trauminė patirtis po vandeniu, tiek tėvų netektis galėjo būti pagrindinės priežastys, paskatinusios psichikos sutrikimų atsiradimą. Suaugusiam J. Krinicynui buvo diagnozuota reaktyvioji psichozė, teko ne kartą gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Nepaisant psichikos sveikatos iššūkių, gabus jaunuolis įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirbo inžinerijos srityje, netgi sukūrė šeimą. Nors gyvenimas iš šono ir atrodė normalus, jaunas vyras vis pajusdavo, kad jam reikia kažkaip išsikrauti – iš pažįstamo įsigijo vokišką karo laikų pistoletą „Parabellum“, kurį periodiškai nešdavosi į mišką ir šaudydavo į ką papuldavo.