Kodėl Rusijos pajėgos taip apgailėtinai pasirodė Ukrainoje: chaosas aukščiausiame vadų sluoksnyje pateikia užuominų

Jevgenijus Prigožinas, agresyviai nusiteikęs Ukrainos rytuose už Rusiją kariaujančios samdinių grupės „Vagner“ vadovas, garsėja demonstratyviu nenoru nuolaidžiauti ir paklusti. Bet jo gegužės 9-osios komentaras, kuriame minimas kažkoks seniokas, kuris, labai tikėtina, yra visiškas kretinas, suteikė demonstruojamam nepaklusnumui visai kitokį atspalvį. Sujaudinti „Vagner“ stebėtojai mėgino spėti, kad įžeidimas nutaikytas į Vladimirą Putiną, Rusijos prezidentą ir ilgametį J. Prigožino patroną. Visgi labiau tikėtina, kad smūgis buvo nukreiptas į kitą asmenį – vieną iš dviejų vadovybės gretose sėdinčių šulų – gynybos ministrą Sergejų Šoigu arba generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą. J. Prigožinas įsitikinęs, kad jie abu tyčia riboja erdvę jo manevrams. Tai, kas įvyko, akivaizdžiai parodė tvyrančius nesutarimus, sinonimiškai jau vadinamus chaosu ir susiskaldymu aukščiausio rango vadų sluoksnyje.

2022 m. vasarį kariauti su Ukraina Rusija pradėjo nepaskyrusi asmens, turėjusio vadovauti visoms pajėgų operacijoms. (Anot kai kurių apžvalgininkų, taip atsitiko dėl V. Putino noro pačiam susišluoti visus laurus už tai, ką jis tikėjo būsiant blickrygu – žaibišku Kyjivo užėmimu.) Per 15 nuo tada praėjusių mėnesių Rusija pakeitė ne mažiau kaip keturis vyriausiojo pajėgų vado pareigoms paskirtus generolus.