Tik vertėtų nepamiršti vieno kabliuko: spartus Kinijos augimas ir kilimas lėtėja. Xi Jinpingas žadėjo per artimiausius dešimtmečius įvykdyt „didįjį šalies atjauninimą“, tačiau ekonomika šiuo metu išgyvena kai ką proziškesnio: brandą. O dar prieš dešimtmetį ekspertai prognozavo, kad Kinijos BVP XXI amžiaus viduryje ne tik pasivys, bet ir pralenks Amerikos (rinkos valiutos kursu) ir užsitikrins lyderio pozicijas, o dabar piešiamas kitoks paveikslas, daugiau kalbant apie ekonominę lygybę.
Toks ekonominės trajektorijos pokytis – šiuo metu itin aršiai Kiniją stebinčių analitikų aptarinėjama tema. Jie ir vėl kalba apie Kinijos įtaką ir varžybas su Amerika. Vienas iš požiūrių tas, kad Kinijos galia, lyginant su konkurentais, sumažės, o dėl to, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų, ji gali tapti dar pavojingesnė. Praeitais metais pasirodžiusioje knygoje du mokslininkai – Halas Brandsas ir Michaelas Beckley‘is – ėmėsi populiarinti teoriją, kurią patys pavadino Kinijos piku. Jų teigimu, šaliai gresia nuosmukis, esą, Pekinas pasiekė „ribą, kai Kinija yra vis dar pakankamai stipri, kad agresyviai trikdytų dabartinę nusistovėjusią tvarką, bet jau praranda tikėjimą, kad laikas jos sąjungininkas“.