Įsimintiniausia Busho užsienio politikos klaida, praminta „Kyjivo kotletu”: ragino ukrainiečius saugotis savižudiško nacionalizmo

1991-ųjų rugpjūčio 1-ąją – prabėgus vos dienai po Medininkų pasienio poste omonininkų surengtų Lietuvos pareigūnų žudynių – tuometinis JAV prezidentas George'as Bushas vyresnysis iš Maskvos atskrido į Kyjivą. Ukrainos sostinėje tris viešas kalbas sakęs amerikietis ryškiausią žinutę pasiuntė Aukščiausiosiosios Tarybos, netrukus oficialiai tapsiančios Aukščiausiaja Rada tribūnoje. Dėl savo išsakytų minčių prezidentui teisintis teko net prabėgus keliolikai metų, o jo kalbai pritaikytas vaizdingas epitetas nepamirštamas iki šių dienų.

Dėl Rusijos vykdomos agresijos ir jai suduoto atkirčio pasaulio dėmesio centre pastaruoju metu atsidūrusi Ukraina taip pat nuėjo labai vingiuotą kelią, kol savo Nepriklausomybės paskelbimo aktą galų gale pasirašė 1991-ųjų rugpjūčio 24 dieną.

Visgi dar tų pačių metų pradžioje ir viduryje skepsio dėl Ukrainos ateities netrūko, pačioje respublikoje vyravo prieštaringos nuotaikos, o G. Bushas vyresnysis į istorijos metraščius apskritai įsirašė kaip žmogus, ukrainiečius jų pačių sostinėje paraginęs neatsukti nugaros permainas siūlančiam Michailui Gorbačiovui.

Jei 2023-ųjų vasarį karo Ukrainoje metinių išvakarėse Joe Bidenas į Kijyvą atvyko su drąsinančia pagalbos misija, pagrindinė 1991-aisiais ten viešėjusio JAV prezidento vizito žinutė nuskambėjo lyg ukrainiečiams siunčiamas perspėjimo signalas be reikalo nešiaušti plunksnų. G. Busho kalboje paleistos žodinės salvės praskriejo pro taikinį, o netrukus „plunksnuočio“ etiketės kratytis teko pačiam JAV vadovui.