Žinia, kad darbą Italijos Parlamento aukštuosiuose rūmuose – Senate – visiškai legaliai gavo proputiniškų pažiūrų ir polemiškos praeities rusė, Apeninų pusiasalyje sutikta su dideliu nustebimu, o padėtį sekanti Ukrainos žiniasklaida šią situaciją prilygino mitinio „Trojos arklio įsileidimui“ į aukšta tvora aptvertą valstybės valdymo tvirtovę.
Kaip paaiškėjo, nors ir aukšta, patikimumu ši tvora vargu ar pasižymi – klausimai pilasi ir dėl Italijos šalies saugumo tarnybų neveiksnumo gluminančioje I. Osipovos istorijoje.
Senate rusė gavo per didelius vargus pasiekiamas ir aukštai vertinamas padėjėjos pareigas – nuo lapkričio ji turėtų darbuotis su Parlamento archyve saugomais dokumentais ir bus atsakinga už duomenų bazes, atliks ir tam tikras buhalterines bei administracines funkcijas. Trumpai tariant, turės priėjimą prie itin svarbių dokumentų ir politikų susirašinėjimo.
Nustebti priversiančių faktų I. Osipovos istorijoje – ne vienas: pradedant nuo naujosios Senato darbuotojos tėvo veiklos, tęsiant stebinančiu jos pažinčių ratu ir baigiant milžiniškomis pastangomis, kurias ji idėjo siekdama vietos Italijos valstybės valdymo aparate.
