Globali suirutė pasidarbavo ir žodyne: 2020-ieji pasiūlė per daug „Metų žodžių“ – vietoj to „vienintelio“

Metų sandūroje ne tik lingvistai tradiciškai rinko pagrindinį 2020-uosius apibūdinti turintį žodį. Kai jau gyvenama aukštųjų mokyklų, laimės, apatinio trikotažo, korupcijos, mėsos gaminių, žmonių, automobilių etc. reitingavimo laikais, lingvistikos šis vajus aplenkti irgi negali. Nors atakuojama technologijų (kai kas mano – lemtingai), kalba vis dar įtakinga, taigi ir ją dera „sunorminti“ į retingus.

Idėja rinkti „Metų žodį“ kilo vokiečiams 1971 metais, nuo 1990-ųjų jį renka Šiaurės Amerikos kalbininkai, žodynų leidyklos „Oxford English Dictionary“, „Dictionary.com“, „Oxford University Press“ etc. „Metų žodžių“ rinkimo istorija turtinama taip pat nacionalinėmis versijomis, tarp jų lietuviška. 

Šįkart detaliai neapsistojant ties kriterijais (skirtingose šalyse bei organizacijose jie skiriasi), vis dėlto atkreiptinas dėmesys į irgi vokiečiams priklausančią frazę „metų žodis skelbiamas kartu su prabėgusių metų kalbos situacijos apžvalga“. Pridurtina – ne tik kalbos, bet ir gyvenimo, nes kalba gyvenimą dar atspindi. Pavyzdžiui, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2010-aisiais pasiūlė rinkti tautinį 20-mečio veiksmažodį, laimėjo žodis „emigruoti“. Logiška, nes bemaž milijonas „mūsų“ per ketvirtį amžiaus apsisprendė ir gyvena ne tėvynėje.