Šilta visus metus
Pradėkime nuo klimato. Lietuvoje jau kurį laiką sniegas neiškrenta laukiamiausių metų švenčių metu, bet dažnai būna lietinga ir labai nemaloniai žvarbu. Mažai tame šventinės romantikos, tiesa? O Maltoje žiemos nesikandžiojančios: gruodį būna apie 15 laipsnių šilumos, kartais pakyla net iki 20! Sausį-vasarį gali būti ir vėsiau, bet dienomis temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, o naktimis – žemiau 0. Aišku, lietaus čia irgi pasitaiko, bet dažniausiai jo galima tikėtis nuo rugsėjo iki gruodžio. Paprastai lietūs būna smarkūs ir trumpalaikiai, o saulė lepina ištisus metus.
Mano atveju, iš keturių ten praleistų parų trumpai palijo tik paskutinę dieną, o kitomis dienomis buvo pasakiškai gražus oras su 20 ir daugiau laipsnių šilumos. Degintis galima drąsiai, bet vykstant į Maltą nepamirškit švarkelio ar pavasarinės striukės, nes atviresnėse vietose labai mėgsta užklupti stipresni vėjai.
Maudynėmis Viduržemio jūroje turistai ir vietiniai mėgaujasi visus metus. Lapkričio viduryje vandens temperatūra buvo apie 20 laipsnių, todėl žmonės maudėsi tiek Žydrojoje Lagūnoje, tiek ir kitose pakrantėse. Tad nepamirškite ir maudymosi drabužių!
Pigi kelionė
Antras dalykas, kuris tikrai patraukia dėmesį – kelionių agentūrų siūlomos prieinamos kainos rudens-žiemos sezono metu. Tiesą pasakius, svarstydama, kur keliauti, ir labai mažai žinodama apie Maltą, negalėjau patikėti, kad pasiekti tokią tolimą salą, pagyventi joje keturias paras, sočiai pavalgyti pusryčius ir vakarienes, pervažiuoti nuo oro uosto iki viešbučio ir atgal gali kainuoti vos 250 eurų žmogui. Bet būtent tiek ir sumokėjau, o šį laiką visada prisiminsiu kaip vieną įsimintiniausių ir absoliučiai visomis prasmėmis kokybiškiausių kelionių.
Keliavome su mama, tačiau apsistojome dviviečiame kambaryje, todėl šioje vietoje sutaupėme nemenką sumą. Keliauti dviese tikrai apsimoka. Jei su kelionės partneriu nepatogu miegoti dvigulėje lovoje, visada galima paprašyti dviejų atskirų. O kadangi agentūros suinteresuotos parduoti kiek įmanoma daugiau savo sudėliotų kelionių paketų, galite prašyti kambario su vaizdu į jūrą ir net kito viešbučio varianto, nei jų siūlomi. Su mama taip ir padarėme – nesikuklinom pasižvalgyti, ką savo užantyje jie yra paslėpę daugiau ir geriau. Galiu pasakyti, kad žiauriai išlošėme.
Gavome puikiai vertinamą keturių žvaigždučių viešbutį ant jūros kranto „Gillieru Harbour Hotel“, kuris nors įsikūręs šalia judraus kurorto Buggiba, dvelkia visiška ramybe. Jame viskas pasirodė labai jauku ir gražu, aptarnavimas pavyzdinis, o maistas… tiesiog pasaka. Pusryčiai, tai kaip pusryčiai – švediškas stalas, šoninė, kepti ir virti kiaušiniai, skrudinta duonelė, pyragėliai ir t.t., tačiau vakarienei turėčiau skirti visą atskirą pastraipą.
Pirmąjį vakarą po 3,5 valandos trukusio skrydžio ir pervežimų jautėmės labai alkanos, todėl pirmiausiai lėkėme į viešbučio restoraną savo vakarienės. Buvome įsitikinusios, kad, kaip ir daugelyje viešbučių, čia bus švediškas stalas, įsidėsime ne pačios estetiškiausios išvaizdos maistą ir tiesiog jį surysime. Bet kur tau, įžengusios į restoraną buvome labai restoraniškai maloniai sutiktos ir pasodintos prie staliuko su vaizdu į jūrą. Tamsoje tos jūros nesimatė, bet visada girdėjosi liūliuojantis jos bangavimas. Tuomet gavome meniu, kur galėjome rinktis iš kelių pradinių patiekalų, tarp kurių buvo sriuba, salotos ir makaronų patiekalas, taip pat pagrindinių, kur buvo mėsos ir žuvies patiekalai, bei poros desertų. Kai viską atnešė, likome beprotiškai maloniai nustebintos porcijų kiekiu ir taip skaniai atrodančiu maistu, kuriame matėsi ir jautėsi labai daug meilės. Tokiomis karališkomis, kiekvieną kartą skirtingomis vakarienėmis mėgavomės visus vakarus. Pagrindinio patiekalo vertė visada viršijo 20 eurų, pradinio kaina buvo apie 10 eurų, o deserto kaina – apie 5 eurai. Tačiau mes visa tai gavome už tą pačią 250 eurų visos kelionės sumą. Pagyvenome karališkai ir tikrai pigiau nei Lietuvoje.
Šiuo metu gruodžio mėnesiui ir net šventiniam laikotarpiui taip pat vis dar galima rasti kelionių paketų, kurių kaina nesiekia net 300 eurų. Tik nepamirškite kelionių agentūrų paklausti dėl turimų asmeninių pasiūlymų jums.
Atsipūtę ir labai malonūs maltiečiai
Dar vienas mane nustebinęs dalykas buvo vietiniai gyventojai, žmonės, dirbantys aptarnavimo srityje. Jei atostogavote Turkijoje ar Egipte, puikiai žinot, ką reiškia įkyrūs, niekniekius turistams bet kokia kaina bandantys prakišti vietiniai. Man asmeniškai tai yra visiškas atostogų turnoffas. Sunku atsipalaiduoti, kai prie tavęs nuolat kabinėjasi prekeiviai. Tačiau Malta yra ta vieta, kur aptarnavimas – aukšto lygio net ir paprasčiausioje užkandinėje. Nors visi puikiai kalba angliškai, į damą visada kreipsis „madam“, kas, pripažinkim, tikrai yra malonus ausiai kreipinys.
Čia niekas niekada nesistengia prisivilioti į kokį restoraną ar suvenyrų parduotuvėlę, nebando gaudyti tavo žvilgsnio akimis ir būtinai ko nors parduoti, vos užėjus apsidairyti į turistinę parduotuvę, išskyrus mandagų pasiūlymą kreiptis, prireikus pagalbos neišsirenkant ar ko nerandant. Žinoma, tai yra visiškai subjektyvi mano pačios patirtis. Galbūt rudens pabaigoje, ne sezono metu, vietiniai būna tiesiog labiau atsipalaidavę.
Kaip ir minėjau, maltiečiai kalba angliškai, nes tai yra viena iš dviejų jų valstybinių kalbų. Antroji – maltiečių. Atrodo, kad gyventojai ten yra išties malonūs, labai paslaugūs, visada mielai paaiškinantys net ir neklausti, į kurią pusę pasiklydusiam turistui reikėtų eiti. Jie atrodo labai paprasti, ramūs ir nuoširdūs. Manau, kad apsigyvenus Maltoje būtų galima nesunkiai susirasti ten draugų. O faktas, jog tai buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri nuo COVID-19 paskiepijo 90 proc. vyresnių nei 12 metų gyventojų, parodo, kad žmonės čia dar ir nekvaili!
Susisiekimas
Nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės Malta atgavo 1964 metais, todėl eismas vyksta kairiąja kelio puse. Tai sukelia nepatogumų norintiems išsinuomoti automobilį Maltoje. Tačiau gera žinia ta, kad galima sutaupyti ne tik milžinišką kiekį nervinių ląstelių bandant priprasti prie priešingos pusės eismo, bet ir nemažą sumą pinigų po salą važinėjant viešuoju transportu – autobusais! Patikėkite, tikrai verta, nes jų infrastruktūra yra labai puikiai išvystyta, visur paprastai ir pakankamai greitai galima nuvykti tiesiog autobusais, ne sezono metu sumokėjus vos 1,5 euro už bilietą, sezono – 2 eurus.
Todėl tikrai verta pasvarstyti šią galimybę. O jei planuotumėte apsistoti Maltoje savaitei ir daug visur važinėti, galite įsigyti savaitinį autobusų bilietą už 20 eurų, su kuriuo keliautumėte kiek tik panorėję. Žinoma, kartais autobusai vėluoja, o jų vairuotojų vairavimo maniera būna ne pati švelniausia, todėl gali būti šiokio tokio diskomforto. Bet jei nesureikšminate tokių smulkmenų, sėskite į autobusą ir 100 procentų patirkite Maltą vos per kelias dienas, kaip tą padarėme mes ir jaučiu, kad dar būtinai pakartosim.
Ką tiesiog būtina aplankyti?
Per keturias dienas mes ne tik spėjome pamatyti mums labiausiai rūpėjusius objektus, bet ir tiesiog pasimėgauti dieviška ramybe. Ne veltui sakoma, kad šioje istorinėje saloje sustoja laikas.
Bet keliaukime prie mano rekomenduojamų pamatyti objektų ir miestų! Pirmoje vietoje, be jokios abejonės, jūsų sąraše turėtų atsidurti sostinė Valeta. Sunku patikėti, bet šiuo metu UNESCO saugomame mieste gyvena tik 7 tūkstančiai žmonių ir be didelio vargo jį apeisit pėsčiomis. 1566 m. įkurtas miestas pastatytas barokiniu, nuostabiai gražiomis detalėmis išraizgytu stiliumi. Pompastika matoma tiesiog kiekviename žingsnyje – tiek vaikštant siauromis gatvelėmis, kur kyšo įvairiausių spalvų balkonai, tiek rūmų fasaduose, tiek Šv. Jono katedroje bei aukštų bažnyčių kupoluose.
Atvykus į Valetą, svarbiausia pamatyti XVIII amžiuje pradėjusius veikti žemutinius ir aukštutinius Barrakka sodus. Anksčiau čia galėjo lankytis tik riteriai, o dabar išpuoselėti parkai laukia visų smalsių turistų. Aukštutiniuose soduose veikia muziejus, galima pamatyti ir patrankų bei karinių demonstracijų, kurios vyksta kasdien vidurdienį. Nuo šių sodų už eurą nusileidus liftu į apačią, su nedidele valtele vietiniai siūlo nuplukdyti iki trijų miestų, esančių Valetos viduje, kur gyveno riteriai – Vittoriosos, Cospicua ir Senglea. Ši neilga, bet tikrai smagi kelionė valtimi su varikliu mums kainavo po 2 eurus į priekį ir 2 – atgal. O patys miestai – fantastiško grožio, labai jaukūs ir pilni istorinių paminklų. Čia pasidarysite tikrai krūvą draugams pavydą keliančių nuotraukų.
Antrąją dieną nusipirkome ekskursiją į plačiai išrekomenduotą kelionę laivu į Gozo salą ir Žydrąją Lagūną. Tai buvo įspūdžių pilna turininga diena, todėl rekomenduoju nepagailėti 35 eurų tokiai ekskursijai ir jums. Tiesa, mes sumokėjome po 40 eurų, nes sutikome su pasiūlymu gauti gėrimų laive. Bet galiu pasakyti nuoširdžiai, kad nebuvo verta, nes gėrimų meniu buvo tik vanduo, „Fanta“, „Coca-Cola“ ir „Sprite“. O kai laive pučia stiprūs vėjai, tokius gėrimus mieliau norėtųsi iškeisti į kavą arba arbatą. Bet visa kita buvo tikrai įsimintina ir verta likusių pinigų. Gozo saloje mus pavežiojo „Hop On Hop Off“ autobusu, kur susipažinome su šios salos, Maltos sesers istorija ir įdomiais faktais. Vėliau išleido daugiau nei valandai pasiganyti patiems po šios salos sostinę Viktoriją bei istorinį gynybinį miestą joje – Citadelę. Gynybiniame mieste galima pamatyti senovinį kalėjimą, ginklų saugyklą, archeologijos muziejų.
Toliau keliavome į tikrą rojaus kampelį, Žydrąją Lagūną, priklausančią trečiajai pagal dydį Maltos Komino salai, kur vakarėlis ir maudynės vyksta ištisus metus. Iš tikrųjų, atvykus ten, pasitinka labai pakili atmosfera. Ją ten kuria pora spalvingų kioskelių, kurie pardavinėja vaisius ir kokteilius bei leidžia skoningą, lengvą, šokti ir atsipalaiduoti kviečiančią elektroninę muziką. Beje, įdomus faktas, kad čia buvo filmuoti tokie filmai kaip „Helenė iš Trojos“, „Grafas Montekristas“ bei „Jūros nublokšti“, kuriame vaidino pop karalienė Madonna.
Kalbant apie filmus, ar žinojote, kad pirmosios serialo „Sostų karai“ serijos buvo filmuotos būtent seniausiame Maltos mieste – Mdinoje? Tai yra dar viena vieta, kurią būtina pamatyt savo akimis! Mes čia atvykome trečiąją dieną ir aikčiojome apžiūrinėdamos šio miesto architektūrą. Bet pirmas mūsų taškas Mdinoje buvo tiesiog atimantis žadą. Visai nieko negero nenumanydamos, nusipirkome bilietus į požemius, kur susidūrėme su tamsiąja Maltos puse. Mat, tuose požemiuose yra atkurti tikrais įvykiais paremti viduramžiais vykę žmonių kankinimai. Realaus žmogaus ūgio figūros, šiurpūs vaizdai ir agonijos garsai, silpnai apšviesti koridoriai sukuria tikrai nejaukią atmosferą ir supažindina su to meto realybe. Silpnų nervų žmonėms ir vaikams čia eiti draudžiama. Bilietas žmogui į šiuos požemius kainavo 5 eurus.
Na ir ketvirtoji mūsų viešnagės Maltoje diena buvo skirta Popajaus kaimeliui, kuris buvo pastatytas 1980 metais kaip filmavimo aikštelė. Joje buvo filmuotas muzikinis filmas, kuriame pagrindinį, Popajaus vaidmenį atliko Robinas Viljamsas. Šiuo metu pilnu tempu veikiančiame Popajaus pramogų parke galima iš arti susipažinti su šio filmo užkulisiais, pasivaikščioti po spalvingus kreivų stogų namelius, pažaisti įvairius žaidimus, apsilankyti iliuzijų kambaryje, pasižūrėti šio filmo dokumentiką Popajaus kino teatre valgant popkornus ir dar daug visko. Ši vieta yra tikrai išskirtinė, joje pasijautėme kaip pasakoje. Manau, vaikams šis kaimelis paliktų dar geresnį įspūdį, nes čia darbuojasi aktoriai, persirengę filmo herojais. Pats Popajus linksmai kalbina vaikus ir suaugusiuosius, vedžioja po teritoriją ir teatrališkai pasakoja apie joje įkurtus objektus ir pastatus. O kalėdiniam laikotarpiui čia duris atvers dar ir speciali Kalėdų Senio zona, todėl vaikams turėtų būti dar įdomiau čia apsilankyti.
Įėjimas į Popajaus kaimą suaugusiems ir vaikams kainuoja 12 eurų. Į šią kainą įskaičiuota popkornų porcija bei atvirukas, kurį galima gauti suvenyrų parduotuvėje. Pusdienį čia tikrai būtų ką veikti, todėl, mano nuomone, kaina už tokias geras emocijas nėra per didelė.
Apibendrinimas: tai kodėl Malta – geriausia vieta žiemos šventėms?
Pabaigai, dar kartą noriu akcentuoti, kodėl gražiausių metų švenčių vykčiau sutikti būtent į Maltą: kalėdinę dvasią kuriančios masyvios dekoracijos visoje saloje, saulėtos ir šiltos dienos net gruodį, ypač pigūs kelionių paketų pasiūlymai, nuostabus maistas, gana didžiulės jo porcijos, labai malonus aptarnavimas, draugiški, nuoširdūs ir visada pasiruošę padėti maltiečiai, kalbantys angliškai, patogus susisiekimas ir pigus viešasis transportas, itin arti viena kitos svarbiausios lankytinos vietos, tobuli istoriniai pastatai – kiekviename žingsnyje, nereikia dėl jų gaišti kelių valandų kelyje, labai švarios, tvarkingos gatvės, plaunami šaligatviai, todėl miestuose nėra jokių nemalonių kvapų, kuriuos jaučiame daugelyje kitų šalių.
Ir dar vienas be galo svarbus dalykas, kurio nepaminėjau – muzika. Nei gatvėse, nei viešbučiuose, nei restoranuose ar parduotuvėse neišgirsite kvailos šių dienų populiariausios muzikos, trepo ar kitos beskonybės. Visur skamba tik skoninga, lengva, maloni muzika, pakelianti šią salą į visai kitą lygį. Vėlgi, čia tik mano subjektyvi patirtis, tačiau tai pasiteisino visose mūsų lankytose vietose ir miestuose.
Turbūt sutiksite, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus norisi pajusti tą tikrą šventinę dvasią, kurios taip ilgai laukėme, tačiau būnant namuose ją dažnai išbaido rūpinimasis maistu ir svečiais, niūrus oras už lango, nuolatinis valgymas ir sėdėjimas prie stalo.Galiausiai ilgas tvarkymasis ir lėkščių plovimas svečiams išėjus. Gal šiemet pabandom susikurti sau geresnę šventę? Man atrodo, šiemet to tikrai nusipelnėm!
