Įsivaizduokite tokią baisią katastrofą, kad ši daugumą šalies gyventojų taip traumavo, jog jie nustojo tikėti savo senaisiais dievais ir priėmė naują tikėjimą. Katastrofą, kuri už maždaug 10 tūkst. km atstumu buvusį Edvardą Munką, padarinius galėjusį savomis akimis regėti net Norvegijoje, įkvėps vieną dieną nutapyti garsųjį paveikslą „Klyksmas“. Katastrofą, kurios sprogimo jėga net 10 tūkst. kartų galingesnė nei bombos, numestos ant Hirošimos. Tokia katastrofa nutiko 1883 metų rugpjūčio 27 dieną.
Iki tol Indonezijos gyventojams Krakatau ugnikalnis atrodė toks pat amžinas kaip ir mėnulis ar saulė. Ir visgi po kelių dienų dundėjimo ugnikalnis išsiveržė ir šalia Sumatros bei Javos salų prasidėjo apokalipsė. Iš dangaus krito degantys ir pastatus naikinantys akmenys, o aptemusiame danguje šoko žaibai. Tačiau didžiausią mirtį atnešė cunamis – maždaug 40 metrų bangos talžė pakrantes. Atsitraukus bangoms paaiškėjo, kad žuvo šiek tiek daugiau nei 36 tūkst. žmonių.
Svarbiausia, šis išsiveržimas buvo toks stulbinamai galingas, kad jį girdėti galėjo apie 10 proc. to meto žemės populiacijos. Šis baisus Krakatau išsiveržimas ne tik pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, bet ir sunaikino patį ugnikalnį. Ir nepaisant to, kad Krakatau nebėra, šis ugnikalnio išsiveržimas turi pasaulio rekordą, kurio dar niekas nesugebėjo nurungti.
Veiksmas – Ugnies žiede