Politikoje išaugo melo ir pagiežos paklausa: kaip XX amžiaus tragedija tapo ne Gulagas ar genocidas, o SSRS griūtis

Žurnalas „Time“ „Metų žmogaus“ nominacijoje laureatu 1982-aisiais išrinko kompiuterį. Įžvalgiausieji jau numatė, kad kompiuterizacija iš esmės keis pasaulį. 2012-aisiais sukurta daugiau duomenų nei per paskutinius penkis tūkstančius metų.

Milžiniškas informacijos kiekis apie bet ką perduodamas nepertraukiamu režimu. Žygdarbių poreikis tekstų begalybės sąlygomis natūraliai pastūmėjo žinių tinklelį formuoti ne pagal aktualumą, o kiek kuri naujiena „uždegs“ auditoriją. Politologas Bernardas Maninas naujausią demokratijos versiją net vadina auditorine demokratija.

Reikalai pasileido, visi netveriame iš nekantrumo. Ir visiems veriasi galimybės.

2020 metų liepos 13-ąją „The Washington Post“, kurį tuometinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas ne kartą kaltino melagingų naujienų platinimu, paskelbė, kad D. Trumpas nuo inauguracijos 2017 metų sausį paskelbė virš 20 tūkstančių tikrovės neatitinkančių ar tiesiog melagingų pareiškimų. 14 mėnesių viešai prasilenkdavo su tiesa vidutiniškai 12 kartų per dieną.