Lietuva, kur dingo mūsų pensininkai ir neįgalieji? Italijoje jie fainiausi!

Užsieniečiai, pakeliavę po mūsų vis gražėjančią Lietuvą, konstatuoja – jauna valstybė. Ką tai reiškia? Iš tiesų, po atostogų sugrįžus į Italiją greitai aptinkame, ko trūko Lietuvoje. O dangau, kiek gatvėse senų žmonių. Miestų aikštėse, restoranuose, pusryčių baruose prie staliukų. Neįprastais artikuliacijos garsais dažnai restorane, bare, koncerte atkreipia dėmesį ir neįgalus šeimos narys.

Pas mus visi pensininkai tarsi „išėjo į frontą“. Jų nėra Nidoje, nematėme Palangoje, nepastebėjome greta mūsų būsto Druskininkų centre. Nei Vilniuje, nei Kaune. Apie neįgaliuosius čia apskritai viešai nekalbama.

Kaskart atvykdama pasisvečiuoti į Romą mano kaunietė anyta negali atsistebėti: kokie gražūs susitvarkę italų pensininkai, o kaip dėmesį traukia žilaplaukiai vyrai. Anyta mums tiesiog nusibosta savo pastebėjimais: kaip preciziškai išlygintas vyrų kelnių kantas, kaip jie pasikvėpinę bare, kaip tvarkingai sušukuoti plaukai. O kokios geros jie nuotaikos, juk būtent seniai labiausiai gestikuliuoja, garsiausiai kažką vieni kitiems pasakoja, keisti jų kalboje itališki jaustukai „e...o“, kai kalbina greta čia pat prie baro espreso laukiančius jauniklius.