„Šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla“ – beveik prieš porą šimtmečių parašė Marksas su Engelsu. Toji šmėkla per tą laiką atsirado, sustiprėjo, sukėlė karus ir destrukciją, ir galų gale nusibaigė. Deja deja, ne visai. Dabar dar vis klaidžioja, tik ne pati šmėkla, o šmėklos šmėkla. Kairuoliškumo šmėkla. Norisi, oi kaip norisi žmonėms lygybės ir teisybės. Na, tai teisėtas troškimas. Bet va – kaip tai padaryti? Ogi labai paprastai – kaip sakė Šarikovas iš „Šuns širdies“ – „atimti ir padalinti“.