Dviašmenis ekologijos kardas: Europa susiduria ir su klimato pabėgėliais“, ir su galvą vis keliančiu rasizmu

Klimato kaita veikia mus visus, bet ne visur tas poveikis vienodas. Ypač sunki padėtis tų, kuriems dėl to tenka migruoti – dažnai jie, nors ir neoficialiai, vadinami „klimato pabėgėliais“. Tai tapo ginčų tarp žmogaus teisių gynėjų, aplinkosaugos aktyvistų ir prieš tokį prieglobstį nusiteikusių lobistų priežastimi. Ar išvengti rasizmo, ksenofobijos ir susiskaldymo padėtų terminas „asmenys, perkelti dėl ekologijos“? Ar tai perspektyvi alternatyva?

Pastaraisiais metais Europos politikams pradėjo vaidentis klimato pabėgėlių šmėkla. Buvusio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio kalbose įsitvirtinęs terminas „klimato pabėgėlis“ vis labiau populiarėja aktyvistų diskusijose.

Tęsiantis skepticizmui dėl klimato kaitos suvaldymo ir siautėjant antiimigrantinėms nuotaikoms, pasaulyje įtampų daugėja.

Nors terminas „klimato pabėgėlis“ iš tikrųjų apibrėžia antropogenines klimato kaitos pasekmes visai žmonijai, rasiniai diskursai apsiginkluoja, skatindami ignoruoti jau marginalizuotus gyventojus.