Jei su žmogumi susitinkame fiziškai, mes to labai neafišuojame, nebandome kažkaip paveikti jo požiūrio, tačiau viskas gaunasi atvirkščiai kai fizinio kontakto nebelieka: bendrautjant telefonu susiskambinus, rašant SMS, naršant socialiniuose tinkluose ir pan.
Puikus pavyzdys yra socialinis tinklas „Facebook“. Ten galite pamatyti daug žmonių, kurie labai labai demonstratyviai išreiškia, kad jiems nepatiko, ką parašė vienas ar kitas žmogus. Kokia mintis turėtų į galvą ateiti išsireiškiančiam žmogui? Tarkim: „Kažkokią nesamonę parašė, reikia man komentare parašyti, kad jis yra ne viso proto, nieko nemoka ir jį iškeikti, gal tada tas žmogus neberašys tokių dalykų, kurie nepatinka MAN“. Asmeniškai man tokie žmonės sukelia juoką. Na taip, tam žmogui nepatiko, bet kitam patiko. Kodėl dėl jo vieno, kuriam nepatiko, žmogus kažką parašęs turėtų nerašyti? Jei jau kyla noras išreikšti kritiką, prašau ją išreikšti konstruktyviai ir pagarbiai.
Apskritai socialiniai tinklai jau tapo vieta, kurioje žmonės nesivaldo. Mačiau kartą visai smagų memą, kuriame buvo rašoma: „Kol nebuvo feisbuko, kad tu durnas žinojo tik tu ir tavo šeima, dabar tai žino visas pasaulis“. Pritarčiau. Pritarčiau net tada jei aš būčiau durniaus vietoje, galbūt kažkam ir esu.
Ką noriu pasakyti su tuo? Galbūt aš kažkam atrodau durna. Na taip, juk visiems žmonėms neįtiksi. Žmogus kitą asmenį vertina pagal savo išgyvenimus, patirtis, vertybes ir pan. Todėl kažkam aš galiu atrodyti protinga, kažkam kvaila. Kaip ir man kažkas atrodo protingas, o kažkas kvailas. Todėl neįsižeiskite, kad jūs patenkate į mano kvailų žmonių ratą, nes jūs patenkate tik į MANO kvailų žmonių ratą, tačiau kitas žmogus jus gali laikyti protingu arba atvirkščiai.
Na ir priėjome prie pradinės šios publikacijos dalies, kad visų žmonių požiūris į pasaulį yra skirtingas. Ir įsižeisti, kad kažkas mane palaikė kvaila yra taip pat kvaila, kaip įžeisti. Aš garantuoju, kad feisbuko komentaruose esate mate įžeidėjo ir įsižeidėjo karų, kurių vaidmenys tarpusavyje keičiasi. Čia toks pat dalykas, kaip pasityčioti ir bandyti atsikirsti tyčiojantis. Ir tai beveik visada atrodo pakankamai kvailai.
Taip pat pastebiu, kad yra tokių žmonių, kurie galbūt patys specialiai sudaro tokią situaciją, kad juos įžeistų, o tada laukia atsiprašymo. Tai jau yra manipuliacija. Manipuliacijos būdų stengiamasi kitam žmogui įpiršti mintį, kad jis padarė ar pasakė klaidingus dalykus ir jis privalo atsiprašyti. Tokioje situacijoje manipuliuojamas žmogus gali pradėti galvoti, kad jis tikrai padarė klaidingą dalyką, tačiau iš tikrųjų galbūt jis nieko blogo nepadarė, ir pradėti abejoti savimi ir savais sprendimais. Manipuliaciją naudojantis žmogus šioje situacijoje jaučiasi nugalėtojas, nes gavo tai, ko norėjo. Tačiau jei manipuliuojamas žmogus yra tvirtas, stiprus ir gali suprasti, kad tai yra manipuliacija ir gali tam pasipriešinti, net ir tada, kai tai yra šeimos narys, toksiškas žmogus tampa pralaimėjęs ir tada jis savyje gali pradėti laikyti dar didesnį pyktį, pagiežą ir gali išvis nutraukti santykius. Galbūt ir gerai, kad toksiški žmonės patys nutraukia santykius, nereikia sukti galvos, kaip nustatyti tiems žmonėms ribas.
Manipuliuojantis žmogus nesupranta, kad kitas žmogus gali turėti savo nuomonę, savo požiūrį į pasaulį. Tokie žmonės imasi manipuliacijos, nes nemoka gyventi žinant, kad kažkas mąsto kitaip ar kitas žmogus nepadarė to, ko norėjo manipuliuojantis. Jie atsiras tik tada, kai jiems reikės pagalbos ir bandys kitą žmogų priversti suteikti tą pagalbą ir dings, kai kitam reikės pagalbos. Esu skaičiusi memą: „Egoistiška nėra gyventi taip, kaip tu nori. Egoistiška yra kitus versti gyventi taip, kaip tu nori.“. Facebook‘e galima prisiskaityti labai įdomių citatų. Manipuliuojantys žmonės yra egoistiškos asmenybės, kurios nesupranta, kad taip, kaip jie elgiasi yra manipuliavimas ir galvoja, kad jie yra visada teisūs. Mane gyvenimas privertė manipuliuoti, tačiau atsidūrus santykiuose su vyru, gyvenimas vertė atsikratyti manipuliavimo. Turbūt niekas santykiuose nenori patirti nei fizinio, nei psichologinio smurto, todėl aš supratau, kad jei aš to nenoriu, aš neturėčiau to sutekti kitam.
Tai, kad mūsų požiūriai į pasaulį nesutampa, nereiškia, kad reikia svaidytis keiksmažodžiais, išlieti pykti ant žmogaus ar manipuliuoti juo. Tai reiškia, kad yra puiki galimybė pagarbiai pasidalinti savo požiūriu, pagarbiai priimti kito žmogaus požiūrį ir galbūt kažką naujo išmokti ar net pakeisti savo požiūrio kažkokią mažyte, o gal net ir didesnę detalę. Tai reikia, kad tai yra puiki galimybė mums augti, kaip asmenybėms. Ir kuo daugiau mes bendrausime su skirtingo požiūrio žmonėmis, tuo labiau mes augsime ir bręsime.
Skirtingas žmogaus požiūris į pasaulį nėra vieta, kurią galėtumėm kritikuoti ar bandyti tai kažkaip paveikti ar pakeisti. Tai vieta suvokti, kad tai, jog esame skirtingi į pasaulį įneša daugiau spalvų, todėl nustokime vaidytis pykčiu, keiksmais, nebepaveikinėkim žmonių į mūsų pusę ar naudą. Nustokime nutraukinėti santykius, kai tik koks nors musės dydžio kuriozas nutinka, ši kaina yra per didelė, kai galima turėti nuostabius santykius visoms pusėms pasistengus, mažiau įsižeiskime. Džiaukimės tuo, ką turime ir ką dar galime susikurti.
Pabaigsiu šią publikaciją savo fraze, kuri neleidžia sustoti augti, kaip asmenybei: viskas yra įmanoma jei to nori ir tuo tiki. Ši frazė, kaip ugnis, be vieno komponento neužsidegs, todėl nesustokite norėti ir tikėti tuo.
Atsakau už tai, kad galbūt mano turinyje yra išreiškiama nepagarbi kritika, bandoma pakeisti kitų požiūrį (nors toks žiniasklaidos tikslas ir yra, kaip ir mano šių publikacijų). Aš suvokiu, ką rašau ir prisiimu visą atsakomybę, jums nereikia tai išreikšti garsiai, kad aš girdėčiau.
