Tarpukario Lietuvos legenda Romualdas Marcinkus: gabus futbolininkas ir lakūnas, pelnęs autoritetą net ir patekus į karo belaisvių stovyklą

1944 metų kovo 24-osios naktį miške, netoli mažo Žaganio miestelio Lenkijoje, pro smėlėtame grunte iškastą tunelį laisvės link judėjo karininkai. Vienas iš pabėgimo vadų – lietuvis, pasislėpęs tarp medžių, jiems taktiškai duodavo signalus judėti. Tamsioje naktyje vyrai jungėsi į mažas grupeles ir pranykdavo miško gilumoje, už savęs palikę „Stalag Luft III“ karo belaisvių stovyklą. Jie – sąjungininkų kariai, Antrojo pasaulinio karo metais patekę į nacių nelaisvę. Keturi tą naktį pabėgę kariai susisiejo į atskirą grupę, pavadintą „lietuvių darbininkais“, grįžtančiais iš Vokietijos. Greičiausiai jie ketino keliauti į Rytų Prūsiją ir kirsti Lietuvos sieną, tikintis per Baltijos jūrą patekti į neutralią Švediją.

Šios grupelės išgyvenimo perspektyvos priklausė nuo vilties, kad kelyje sutikti vokiečiai nekalbės ir nesupras lietuviškai, nes vienintelis narys lietuvis laisvai kalbėjo šia kalba. Grupelei vadovavo Romualdas (Rene) Marcinkus, o greta jo bėgo lietuviais apsimetę belgas pilotas Henri Picardas ir britų pilotai Timas Walennas ir Gordonas Brettelsas. Bičiuliai sugebėjo pasiekti traukinį, važiuojantį Dancigo (dabartinis Gdanskas, Lenkija) link, ir buvo spėję nukeliauti toliau, nei dauguma iš tą naktį pabėgusių asmenų.