Tam lavonai pradėjo tarnauti nuo antikos laikų. Laikoma, kad pirmieji skrodimus arba autopsijas atliko medikai Herofilas (335 m. pr. Kr.–280 m. pr. Kr.) Aleksandrijoje. Bareljefas su jo atliekamu skrodimu puošia Paryžiaus universiteto medicinos fakulteto pastatą. Taip pat vienas pirmųjų, atlikusių skrodimus, buvo Romos imperijos pilietis Klaudijus Galenas (129–apie 216 m.) .

XIII a. Italijos šiaurėje įsikuria universitetai su medicinos fakultetais, kur atliekami skrodimai ir pats popiežius Inocentas III liepdavo daryti skrodimą, jei asmens mirties aplinkybės atrodydavo įtartinos. Nors ir bendra nuostata buvo, kad geriau prie žmogaus kūno, to Dievo kūrinio, rankų nekišti. Oficialiai katalikų bažnyčia autopsijos atlikimą įteisino 1556 metais. Nuo to laiko mirusieji oficialiai padeda gyviesiems.

Tačiau gyvieji ne visada pasidalindavo mirusiais ir toks atvejis yra nuspalvinęs Lietuvos medicinos istoriją.