Prasidėjo uzbekų vergovės, melo, korupcijos metai
„Šio didžiulio masto valstybinis nusikaltimas prasidėjo nuo to, kad medvilnės rinkėjai, brigadininku įsakymu, į pririnktus medvilnės maišus įdėdavo akmenų. Paaiškėjo, kad tokiu būdu ir prirašinėjant iš SSRS biudžeto buvo sumokėta mažiausiai 2 mlrd. rublių už negautą, nepagamintą medvilnę. Mažiausiai! – pasakoja buvęs Uzbekijos SSR prokuroro pavaduotojas Olegas Gaidanovas. – Šiam nusikaltimui tirti buvo sudaryta ne šiaip sau tyrimo grupė, o, ko gero, pati didžiausia žmonijos istorijoje. Joje dalyvavo 3 tūkst. 400 operatyvinių darbuotojų, taip pat KGB ir VRM darbuotojai, 700 buhalterių, revizorių ir ekonomistų. Iš viso apie 5 tūkst. žmonių. Buvo iškelta daugiau kaip 50 tūkst. baudžiamųjų bylų.“
Uzbekijos KP pirmąjį sekretorių Šarafą Rašidovą daugelį metų vadino sovietiniu sultonu. Kaip nei vienos kitos sovietinės respublikos, Uzbekijos SSR vadovas gaudavo daugybę apdovanojimų, medalių, ordinų už pasiekimus medvilnės pramonėje. 1975 metais šalis pasiekė neįmanomą rekordą – per metus surinko 4 mln. tonų „baltojo aukso“.
1976 metais vasario mėnesį įvyko SSKP CK 25 suvažiavimas, kur darbo kolektyvai raportavo apie planų viršijimus ir buvo priimti nauji kito penkmečio planai. Tą kartą Uzbekijos SSR pirmasis sekretorius Šarafas Rašidovas iš aukštos tribūnos pranešė, kad kasmet jo vadovaujamoje respublikoje surenkama 4 mln. tonų medvilnės. O po metų surinks ir 5 tonas.
Tada Brežnevas paklausė:
– O ar galėtumėte surinkti 6 mln. tonų?
Rašidovas pažadėjo.
Tarp Maskvos ir Azijos respublikų gyvavo nerašyta taisyklė: jūs išlaikykite visišką lojalumą centrui ir aukščiausiai šalies valdžiai, kad respublikoje nebūtų jokių streikų, nepasitenkinimo, o mes jūsų neliesime. Žodžiu, tvarkykitės, kaip norite.
