1990 m., praėjus metams nuo JAV zondo „Galileo“ kelionės į Jupiterį pradžios, garsusis astronomas Carlas Saganas nukreipė zondo matavimo prietaisus atgal į Žemę. Jis norėjo sužinoti, ar įmanoma per tokį atstumą aptikti, kad planetoje yra gyvybė.
„Galileo“ prietaisai spektrografu išmatavo Žemės atmosferą kertančius saulės spindulius ir aptiko metano bei deguonies – rodiklių, leidžiančių spėti, kad planetoje vyksta gyvybiniai procesai. Zondas taip pat padarė skirtingo ilgio bangų Žemės nuotraukų ir atrado vadinamąjį „raudonąjį pakraštį“ – didelį planetos atspindžio pokytį raudonos šviesos bangose, kurį C. Saganas aiškino tuo, kad planetos paviršiuje yra fotosintezę atliekančių augalų.
Tačiau buvo ir trečias veiksnys, įrodantis, kad Žemėje egzistuoja ne tik gyvybė, bet ir išsivysčiusios protingos būtybės. Šis veiksnys – tai nuo Žemės paviršiaus sklindanti siauro dažnių diapazono elektromagnetinė spinduliuotė, kitaip tariant, į kosmosą sklindantys radijo ir televizijos signalai. „Kiek žinome, tai – nepaneigiamas įrodymas, kad planetoje egzistuoja technologija ir nepaneigiamas įrodymas, kad egzistuoja gyvybė, – teigia Berklio SETI tyrimų centro Kalifornijoje astrofizikas Andrew Siemionas. – Be to, tai – lengviausiai iš didelio atstumo aptinkamas šios planetos gyvybės požymis.“
O paieška greitėja. Kaip šiais metais Sietle vykusiame Amerikos mokslo skatinimo asociacijos (American Association for the Advancement of Science, AAAS) susirinkime teigė dr. A. Siemionas, geresni teleskopai, greitesni kompiuteriai, daugybė atrastų aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų ir daugybė investuotų pinigų šią sritį pakeitė iš esmės. Kažkada mažumos pomėgiu buvusi veikla tapo įprasta mokslo sritimi. Pasak jo, per kitą dešimtmetį astronomai savo gebėjimus ieškoti iš kosmoso sklindančių signalų pagerins tūkstančius kartų.
Sveiki?
SETI tyrimų centras įkurtas prieš 60 metų pradėjus projektą „Ozma“. Jam vadovavo Cornellio universiteto astronomas Frankas Drake. Projekto tikslas buvo pabandyti aptikti radijo bangas, galimai skleidžiamas protingų būtybių, esančių kažkur netoliese dviejų į Saulę panašių žvaigždžių – „Tau Ceti“ ir „Epsilon Eridani“. Vėliau įvykdyti dar keli panašūs projektai, tačiau žalių žmogeliukų nerasta, o artėjant XXI a. žmonės prarado susidomėjimą, tad projektams ėmė trūkti finansavimo.
Tačiau viskas pasikeitė 2009 m. paleidus JAV teleskopą „Kepler“, skirtą ieškoti aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų. Jis jų rado – ir dar kiek. Iki šiol astronomai patvirtino atradę net 4 000 tokių egzoplanetų. Be to, jų sukurti modeliai leidžia spėti, kad planetų sistemą turi praktiškai kiekviena žvaigždė. Kadangi gyvenimui tinkamų vietų tiek daug, o kiekvieną mėnesį atrandama dar daugiau, galimybė rasti nežemiškos gyvybės staiga gerokai išaugo.
Ji dar labiau išaugs 2021 m. į kosmosą paleidus teleskopą „James Webb Space Telescope“ ir atidarius daugiau observatorijų ant žemės, pavyzdžiui „Extremely Large Telescope“ (ELT) observatoriją Čilėje. Jie padės netoliese esančiose egzoplanetose pakartoti pirmuosius C. Sagano su „Galileo“ atliktus eksperimentus – atlikti cheminių bioindikatorių paiešką. Bet net jei jų aptikti ir pavyktų, nors ir būtų labai įdomu, nieko neišaiškėtų apie svarbiausią dalį – nežemiškų būtybių protą.
Protingų būtybių paieška patobulėjo 2015 m., pradėjus projektą „Breakthrough Listen“, kurį finansavo fiziką studijavęs programinės įrangos milijardierius Yuri Milneris. Planuojama, kad projektas, kurio vyriausiuoju mokslininku paskirtas dr. A. Siemionas, truks 10 metų ir kainuos 100 mln. dolerių. Jo užduotis – išsamiai ištirti 1 mln. artimiausių žvaigždžių, peržvelgti visą Žemės galaktikos (Paukščių tako) plokštumą bei klausytis signalų iš 100 artimiausių galaktikų. Projekte SETI susidomėjusiems astronomams mokama už apsilankymus keliolikoje didelių pasaulio radijo observatorijų ir per dieną surenkama tiek informacijos, kiek anksčiau būdavo surenkama per metus.
„Breakthrough Listen“ – ne vienintelis toks projektas. Vasario 13 d. pelno nesiekiantis Kalifornijos SETI institutas ir JAV Nacionalinė radijo astronomijos observatorija paskelbė ketinančios bendradarbiauti. Observatorija naudoja Naujojoje Meksikoje stovintį radijo teleskopą „Very Large Array“ (VLA) (būtent šis teleskopas rodomas filme „Kontaktas“). Organizacijoms ėmus bendradarbiauti, SETI tyrėjai galės pasinaudoti visais duomenimis, VLA fiksuojamais atliekant įprastinius eksperimentus.
Partnerystė SETI tyrėjams bus dar naudingesnė, jei bus atlikti siūlomi VLA patobulinimai, galintys labai padidinti jo jautrumą. Toks naujos kartos įrankis galėtų aptikti iš planetų sklindančią elektromagnetinę spinduliuotę, panašią į C. Sagano pastebėtus iš Žemės sklindančius radijo ir televizijos signalus.
O tobulėjant observatorijoms astronomai sugebės aptikti mažas, tačiau galimai reikšmingas egzoplanetų savybes, pavyzdžiui, sinchroninėse orbitose aplink planetos pusiaują skriejančius palydovus ir net planetų sistemos žvaigždę supančias struktūras, skirtas pasinaudoti žvaigždės šviesa kaip energijos šaltiniu.
Naudojant egzoplanetas pastebėti skirtus metodus būtų galima aptikti net ir kosminę stotį, jei tik ji būtų pakankamai didelė. Žemės mėnulio dydžio kosminė stotis (nors, žinoma, tokia stotis būtų milžiniška) uždengtų pakankamai Žemę pasiekiančios žvaigždės šviesos, kad būtų galima pastebėti skirtumą. Tokiu „tranzito“ metodu atradimus darė „Kepler“ teleskopas, o jei prietaisai tobulėtų, vieną dieną jis būtų pakankamai jautrus, kad būtų galima aptikti ir egzomėnulius. Pasak dr. A. Siemiono, skirtumas tarp mėnulio ir mėnulio dydžio kosminės stoties toks, kad vienas objektas reguliariai skrieja orbita, o kitas gali judėti pagal poreikį.
SETI galėtų būti naudingos ir įprastesnės cheminių bioindikatorių paieškos. Ypač įdomi sistema – tai 40 šviesmečių nuo Žemės nutolusi sistema „Trappist-1“, kurioje septynios uolėtos planetos supa raudonąją nykštukę. Trys iš šių planetų patenka į „gyvenamąją zoną“ – regioną, kuriame planetos paviršiuje gali būti skysto vandens.
Kitos kartos matavimo įrankiai gali atskleisti, ar „Trappist-1“ planetose yra atmosferos ir vandenynai. Jei jos turi atmosferas, būtų galima išsiaiškinti ir kokių jose yra dujų – galbūt turinčių į C. Sagano Žemėje aptiktuosius panašių bioindikatorių.
Tuo tarpu „Breakthrough Listen“ duomenų kiekis vis auga. Sietle aptartas tyrimas, kuriame astronomų komanda pasinaudojo šiais duomenimis ieškoti radijo signalų iš 20 žvaigždžių vadinamojoje „Žemės tranzito zonoje“ – dangaus dalyje, kurioje tranzito metodu būtų galima aptikti pačią Žemę. Iškelta hipotezė, kad jei tame regione egzistuoja protingos būtybės, gali būti, kad jos jau atrado Žemę ir siunčia jai signalus. Kol kas žinių iš dangaus nesulaukta. Tačiau SETI tyrėjai kantrūs. Ir niekad nepraranda vilties.