Kęstutis Šapoka. Prieš porą metų kilo mintis pakartotinai išleisti Gražinos Kliaugienės straipsnius. Tokia knyga išėjo 1999-aisiais, bet ši autorė nusipelno papildytos rinktinės, o jos tekstai ‒ išsamaus nagrinėjimo. Iš pradžių kreipiausi į privatų finansinį (visiems gerai žinomą) šaltinį, deklaruojantį išskirtinę meilę menui ir menotrynai... Naiviai vyliausi, kad dėl tokios rinktinės net klausimų nekils. Klydau. Gavau maždaug tokį atsakymą ‒ visų pirma, tokia knygelė yra Laimos Kreivytės „teritorija“ (sic!). Be to, žmonės kalba, kad Kliaugienė smarkiai gėrė! Galų gale juk turime Alfonsą Andriuškevičių!