Kaip tarpukario Kaunas Vasario 16-ąją šventė: paradai, portretai balkonuose ir tarimasis, kaip vaduoti Vilnių

Artėjant Vasario 16-ajai tikiu, kad šiai šventei ruošiasi ne tik Lietuvos institucijos, bet ir visi Lietuvos piliečiai, kad ir kur bebūtų. Mums dažnai net nereikia ieškoti būdų, kaip švęsti, – kiekviena savivaldybė kasmet paruošia šventinę programą, į kurią kviečia gyventojus ir svečius. Žinoma, iškilmingiausia šventė vyksta ir vykdavo sostinėje. Pasklaidykime tarpukario laikraščius ir epaveldas.lt informaciją – galbūt atrasime įkvėpimo artėjančiai Vasario 16-osios šventei iš tarpukario Kauno?

Nuo 7 ryto iki vakaro

Pirmaisiais metais, kai dar tik formavosi Valstybės atkūrimo šventės tradicijos, Seimas šios dienos metu skirdavo laiko posėdžiams. 1921 m. vasario 16-osios aprašyme „Lietuvos ūkininke“ randame iškilmingo Seimo posėdžio paminėjimą. Jame Seimo nariai palydi ovacijomis sveikinimus iš Latvijos ir Estijos, o „ypač triukšminga ovacija“ skiriama Latvijai, kuri pripažįsta Lietuvos valstybę de jure.

Jau vėlesniuose straipsniuose, pavyzdžiui, 1932 m., Vasario 16-osios programoje nurodoma, kad Valstybės atkūrimo diena prasideda 7 val. ryto, kuomet visi Kauno namai jau turi būti pasipuošę valstybinėmis vėliavomis. Gyventojai yra raginami kabinti ne tik vėliavas, bet ir, naudodamiesi kitais valstybingumo simboliais, puošti namus vainikais, švęsti nepriklausomybę, valstybę ir kitus įkvėpti.

Turbūt įdomiausias papuošimo būdas