Kaip gimė Michelangelo „Dovydas“: dėl politinių motyvų skulptūra net buvo apmėtyta akmenimis

Kai vos 26-erių metų Michelangelas gavo užsakymą sukurti skulptūrą, tapsiančią garsiausiu jo kūriniu, buvo jau pripažintas ir garsus menininkas. Michelangelas kaip tik neseniai buvo baigęs „Pietą“, mirusio Kristaus kūną laikančios Švč. Mergelės Marijos skulptūrą; to meto rašytojas Giorgio Vasaris apibūdino taip: „tikras stebuklas, kad visiškai beformiam akmeniui buvo suteikta tokio tobulumo, kokį net pati gamta žmogaus kūnui labai retai suteikia“.

Tai yra ištrauka iš Lee Cheshire'o knygos „Svarbiausi meno įvykiai“, kurią iš anglų kalbos vertė Rasa Stašytė, išleido leidykla „Kitos knygos“.

1501 m. Michelangelas kaip tik buvo sugrįžęs į Florenciją ir dirbo pameistriu. Florencijos katedros priežiūra besirūpinantys žmonės tuo metu ieškojo menininko, kuris galėtų pabaigti prieš kelis dešimtmečius pradėtą skulptūrą. Skulptūrą planuota užkelti ant katedros šiaurinio kontraforso. Dirbtuvėse gulėjo nepaprastai didelis ir brangus Kararos marmuro luitas ir su juo jau buvo pradėjęs dirbti vienas skulptorius.

Dėl skulptūros užbaigimo kalbėtasi ir su kitais menininkus – tarp jų net Leonardu da Vinciu