Štai Miesto salė, kurioje 1905 m. buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas. Daktaras vadovavo organizaciniam to Seimo komitetui. Kitapus gatvės gražaus, didingo namo stovėta. Deja, šis per karą išdegė, tik sienos liko, nebuvo kam jo sutvarkyti. O nelabai ir norėta, toje vietoje patogią aikštelę automobiliams padarė. Gražiai apsitvarkė, kad būtų jaukiau, į kaimo turizmo sodybą panašiau, tujomis apstatė ir palmėmis, primenančiomis egzotiškas keliones. Dabar ten jaunimas linksminasi, užkandžiauja, alų gurkšnoja. Lai gurkšnoja.

Kalbininkas Jonas Jablonskis kadaise sakė: alus gerti sveika. Nesirūpinkite, daktare, „Gubernija“, „Kalnapilis“ ar „Švyturys“ yra tikrai geras gėrimas, jei nepadaugins, nieko neatsitiks. Tamsta taip pasinėrėte į Lietuvos Valstybės atkūrimo rūpesčius, kad nuo dietologo kasdienybės esate visiškai nutolęs. Palikime tai daktarui Aiskaudai, kuris vos už poros kvartalų stoviniuoja. Jis neatsisakys padėti, jeigu kam ims mausti pilvą ar galvą. Dar ir šunelį, dabar vadinamą augintiniu, reikalui esant, apžiūrės. O Tamsta atsidėkite Valstybės reikalams, nes dabar itin trūksta gebančių jais tinkamai rūpintis. Nuvažiuokite į savo gimtuosius Ožkabalius, ten nuostabus ąžuolynas Jūsų atminimui pasodintas, galėsite susikaupti, Lietuvos grožio įkvėpęs.

Antaną Smetoną, Tamstos bendražygį, didį Valstybės vyrą valdžia siunčia apsidairyti toje vietoje, kur kadaise buvo Valstybės Tarybos būstinė. Pastatas per karą irgi sugriautas, tuščia vietelė likusi. Vietos mažoka. Prezidentui bus dar sunkiau tarp staliukų ir kėdžių prasisprausti... Nejau neatsirastų deramos vietos, kad galėtų plačiau pasidairyti, Gedimino pilį matytų? Kad kava ar alumi koks nors gurkšnotojas neaplaistytų?

Buvusiame Šv. Jurgio skvere prieš pusantro šimto metų vienas rusų gubernatorius Muravjovas, liūdnai pagarsėjęs kaip Korikas, savo budeliams buvo koplyčią pastatęs. Dabar ten kitas daktaras, Tamstos pasekėjas, tautos žadintojas, himno autorius, Vincas Kudirka vietą susirado. Kuklus buvo žmogus, kukliai atsistojo, tačiau už jo pečių – visa Valstybė. Erdvės tiek, kad nemaža minia galėtų tilpti, Tautos giesmę giedodama. Visi mato – čia jau alus geriamas nebus. O jei koks šimtas ar keli šimtai piliečių susirinktų, tikrai galėtų duoti gerų patarimų šalia įsikūrusiai Vyriausybei...