Bill Gates ir pasaulinio tinklo įkūrėjas Tim Berners-Lee dirbtinį bendrąjį intelektą prilygino Aladino filmo personažui džinui, kuriam išsilaisvinus iš žmonių svajonių visi rimtai sunerimtų. Elon Musk perspėja, jog dirbtinio bendrojo intelekto sukūrimas prilygtų demono iškvietimui, kuris būtų nemirtingas diktatorius, o žmonės nesugebėtų pasipriešinti. Stephen Hawking pareiškė, kad dirbtinis bendrasis intelektas „galėtų užrašyti žmonijos pabaigą“.
Max Tegmark – švedų kilmės fizikas ir kosmologas savo naujoje knygoje „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ pateikė populiariausius mitus apie antžmogišką dirbtinį intelektą:
1. Mitas. Iki 2100 metų neišvengiamai atsiras superintelektas. Iki 2100 superintelekto sukūrimas yra neįmanomas.
Faktas. Remiantis istorija, technoskeptikų prognozės būna prastos, pavyzdžiui, branduolinės fizikos pradininkas Ernest Rutherford 1933 metais tvirtino – likus mažiau nei 24 valandoms iki Leo Szilard branduolinės grandinės reakcijos atradimo, – kad branduolinė energija yra fantazija. Astronomas Richard Woolley 1956 metais teigė, kad kelionės į kosmosą yrą neįmanomos. Dirbtinio intelekto ekspertai nesutaria, kada atsiras superintelektas, nes tiesiog nežino. Tai gali atsitikti po kelių dešimtmečių arba po šimtmečių, o gal net niekada. Puerto Riko dirbtinio intelekto konferencijoje, vykusioje 2015 metais, apklausus mokslininkus buvo nustatyta, kad bendrasis dirbtinis intelektas bus sukurtas iki 2055 metų.
2. Mitas. Tik luditai, t. y. žmonės, bijantys technologijų, nerimauja dėl dirbtinio intelekto.
Faktas. Daug geriausių dirbtinio intelekto tyrėjų yra susirūpinę. Informacinių technologijų ir inovacijų fondas, skatinantis technologines inovacijas ir bandantis daryti įtaką politikai bei visuomenės nuomonei, surengė luditų-technofobų apdovanojimus. Apdovanojami buvo mokslininkai ir visuomenės šviesuoliai, kurie 2015 metais kėlė didžiausią sąmyšį ir skatino baimę bei isteriją, keldami aliarmą dėl dirbtinio intelekto grėsmės žmonijai. Tarp nominuotųjų atsidūrė ir Elon Musk bei Stephen Hawking. Absurdiška, kad nei vienas iš jų neskatina nutraukti su dirbtiniu intelektu susijusių darbų. Atvirkščiai, jie palaiko ir skatina tokius tyrimus, bet įspėja galimas grėsmes, apie kurias būtina galvoti.
3. Mitais pagrįsta baimė. Dirbtinis intelektas pasidarys blogas. Dirbtinis intelektas taps sąmoningas.
Pagrįsta baimė. Dirbtinis intelektas gali tapti savarankišku ir tuomet jo tikslai pasikeis, taps nebesuderinami su žmonių tikslais. Prieš pradedant dirbtiniam intelektui valdyti realaus pasaulio sistemas, labai svarbu išmokti padaryti dirbtinį intelektą, tinkamą vykdyti žmonių norus. Tai iš esmės reiškia, kad teks spręsti sudėtingas problemas – saugumo ir kontrolės patikros srityse. Ypatingą dėmesį reiktų skirti dirbtinio intelekto testavimui, kuris veiktų ginklų sistemose, nes kitu atveju padariniai būtų katastrofiški.
4. Mitas. Robotai yra svarbiausias rūpestis.
Faktas. Scenarijus, jog pasaulį užkariaus „Terminatoriaus“ stiliaus robotai, yra nerealus. Dirbtiniam intelektui reikalingas interneto ryšys, o ne fizinis kūnas. Didžiausią nerimą kelia dirbtinio intelekto tapimas savarankišku.
5. Mitas. Dirbtinis intelektas negalės kontroliuoti žmonių.
Faktas. Dirbtiniam intelektas perims kontrolę „į savo rankas“, kai tik taps protingesnis už žmones. Intelektas suponuoja kontrolę: žmonės pavergė didesnius gyvūnus ne todėl, kad buvo stipresni, o todėl, kad yra sumanesni. Dirbtiniam intelektui tapus protingesniam už žmogų, pasaulio galia susikoncentruotų vienose rankose, t. y. dirbtinis intelektas užvaldytų pasaulį.
6. Mitas. Mašinos negali turėti tikslų.
Faktas. Mašinų tikslai yra programuojami, pavyzdžiui, raketa, turinti šilumos ieškiklį, turi ir tikslą. Mašinos, turinčios dirbtinį intelektą, gali turėti tikslus siauresne, tikslingo elgesio demonstravimo prasme. Labai svarbu, jog dirbtinio intelekto tikslai būtų suderinti su žmonių. Tikslinis elgesys atsiranda iš fizikos dėsnių, kurie susiję su optimizavimu. Žmonių ir dirbtinio intelekto tikslų suderinamumas apima tris problemas – dirbtinis intelektas turi suprasti tikslus, juos priimti ir jais vadovautis.
7. Mitais pagrįsta baimė. Po kelerių metų bus sukurtas superintelektas.
Pagrįsta baimė. Iki dirbtinio intelekto sukūrimo liko mažiausiai dešimtmečiai, tačiau tiek pat laiko gali užtrukti padaryti jį saugiu, todėl svarbu atlikti kuo daugiau tyrimų dirbtinio intelekto srityje, įskaitant filosofinius klausimus. Žmonijai netobulinant technologijų yra tikimybė, jog ji išnyks dėl asteroido smūgio, superugnikalnio išsiveržimo, deginančios senstančios Saulės karščio ar kitų nelaimių. Žmonėms atsargiai nuolat tobulinant technologijas ir atsakingai siekiant išvengti nelaimių – prognozuojant ir planuojant, gyvybė galėtų klestėti Žemėje ir už jos ribų milijardus metų.
Intelektas yra gebėjimas atlikti sudėtingas užduotis ir įgyvendinti sudėtingus tikslus. Šiandienos dirbtinis intelektas yra siauras, t. y. sistema gali atlikti tik labai ribotas užduotis, o žmogaus intelektas yra labai kūrybingas ir galintis atlikti daugybę užduočių:
1. Siauras intelektas. Gebėjimas atlikti tam tikrą funkciją, pavyzdžiui, žaisti stalo žaidimą, vairuoti automobilį.
2. Bendrasis intelektas. Gebėjimas mokytis ir atlikti bet kokį tikslą.
3. Universalus intelektas. Esant prieinamiems duomenims ir ištekliams, gebėjimas pasiekti bendrą intelekto lygį.
4. Žmogaus lygio bendrasis dirbtinis intelektas. Gebėjimas mokytis ir atlikti bet kurią mąstymo užduotį taip pat gerai, kaip ir žmonės.
5. Superintelektas. Smarkiai pranokstantis žmogiškąjį bendrasis intelektas.
Dirbtinio intelekto pažanga gali smarkiai ir įvairiapusiškai pagerinti mūsų gyvenimo kokybę – ne vien pasiekti, kad žmonių asmeninis gyvenimas, elektros tinklai ir finansų rinkos veiktų daug efektyviau, bet ir gelbėti žmonių gyvybės, pasitelkus savaeigius automobilius, robotas chirurgus ir dirbtinio intelekto diagnozavimo sistemas. Žmonės rengiasi tapti kuklesni, o dirbtiniam intelektui vis labiau protingėjant, juos tikslingiau bus vadinti ne Homo sapiens, o Homo sentiens.
