Užaugo nauja karta: pažiūrėk, aš gyvenu kiečiau už tave

„Būk laimingesnis. Būk sveikesnis. Būk geriausias, geresnis už kitus. Būk protingesnis, greitesnis, turtingesnis, seksualesnis, populiaresnis, produktyvesnis, žavesnis. Kelk kitiems pavydą. Būk tobulas ir nuostabus. Kiekvieną rytą prieš pusryčius iššik dvylikos karatų aukso grynuolį, atsisveikindamas pabučiuok visada asmenukei pasiruošusią žmoną ir pustrečio savo vaiko. Tada sraigtasparniu skrisk į nepaprastą pasitenkinimą teikiantį darbą, ten leisk dienas, užsiimdamas neįtikėtinai prasminga veikla, kuri vieną dieną greičiausiai išgelbės pasaulį“, – rašo Mark Manson, knygos „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto: kitoks požiūris į gerą gyvenimą“ autorius.

Ar dažnai mėgstate planuoti planuojamus planus? Rašytojas Marijus Povilas Elijas Martynenko knygoje „Praeis“ pasidalino įžvalgomis apie planavimą: „Stebėdamas aplinkinius ir save suvokiu, kad didelė „suaugusio žmogaus“ gyvenimo dalis yra planavimas. Kad ir planavimas, kuriuo metu gali sau leisti emocinį, psichinį ir dvasinį sugriuvimą, subyrėjimą. Pamažu man pradeda aiškėti, kad mes net nesugebame deramai planuoti. Aišku, mes susidėliojame darbus ir norų įgyvendinimą hierarchiškai, skiriame jiems laiko. Bet visa, ką mes išties darome, yra ne planavimas. Tai nuolatinis vylimasis, mes nuolat gimdome viltis, idant išliktume. Ieškodami ženklų šventraščiuose ir tualetuose. Idant po kiekvieno subyrėjimo susirinktumėme save iš gabalų ir eitumėm. Per teigiamus ir neigiamus rezultatus.“

Autoriaus nuomone, visuomenė veikiama išorės veiksnių, nuolatos patiria spaudimą būti ypatingais, sėkmingais, įdomiais ir pan., todėl bando planuoti, kas ir kaip turėtų būti jų gyvenime, tačiau realybėje tie planai pavirsta tuščiomis viltimis.