Nors darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu arba vienašališkai pasinaudoti kitu darbo sutarties nutraukimo pagrindu ir taip užbaigti darbo santykius su darbuotoju, neretai pasitaiko, jog vietoje to darbdavys tiesiog pareikalauja darbuotojo nutraukti darbo sutartį jo paties prašymu. Kaip elgtis darbuotojams, kai jie yra verčiami išeiti iš darbo, „Delfi Plius“ skaitytojams paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) viceprezidentė, advokatė Evelina Kiznė.
Skaitytojas Tomas klausia: „Visai neseniai buvau pakviestas į direktoriaus kabinetą pasikalbėti. Šalia stovėjo buhalterė. Direktorius pradėjo kalbėti, kad mano darbo rezultatai yra prasčiausi, lyginant su kitais darbuotojais, todėl jis nemato manęs toliau šioje įmonėje. Buhalterė padavė pasirašyti dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo – prašymą atleisti iš darbo. Buvau šokiruotas, sutrikau, dokumentų nepasirašiau. Reikalavimai pasirašyti prašymą tęsėsi apie savaitę, kol galiausiai neatlaikiau ir pasirašiau. Tik po to atsitokėjau ir pagalvojau: jei jau mano rezultatai buvo prasti, kodėl aš turėjau prašyti atleisti mane iš darbo, ar darbdavys neturėjo tiesiog manęs atleisti savo valia?“
Atsako LJAA viceprezidentė, advokatė Evelina Kiznė:
„Darbuotojas prieš savo valią negali būti verčiamas pasirašyti jokių dokumentų, įskaitant atleidimo dokumentų. Visi teisiniai veiksmai, kuriuos atlieka darbo santykių šalys, turi būti atliekami savanoriškai, be kitos šalies įtakos. Darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją, gali pasinaudoti įstatyme numatytais atleidimo pagrindais, tačiau neretai pasitaiko, jog, nenorėdami mokėti kompensacijos, kai kurie darbdaviai verčia darbuotojus pasirašyti prašymą atleisti iš darbo. Ką reikėtų žinoti apie tokias situacijas ir kaip jas suvaldyti?