Peršalau, perpūtė, persišaldžiau gerklę atsigėręs šalto vandens, peršlapau kojas, išėjau į šaltį be kepurės, pasėdėjau skersvėjyje… Visus šiuos teiginius labai dažnai galima išgirsti iš peršalimo ligomis sergančių asmenų. Kartais taip kalbame ir patys. Bet nejaugi iš tikrųjų egzistuoja šalčio ir kosulio su temperatūra ryšys?
Peršalimas – tai nusistovėjęs viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pavadinimas, mus pasiekęs dar iš tų laikų, kai šių susirgimų priežastimi buvo įvardijamas kūno atšalimas, o pakilusi temperatūra laikyta organizmo bandymu „sušilti“.
Iš tikrųjų esminis sušalimo padarinys – visai ne peršalimas, o nušalimas ir, blogiausiu atveju, koma. O kosulys, varvanti nosis ir kaulų laužymas – simptomai, kuriuos jaučiame pasigavę virusų, taip pat ir keturis „senuosius“ koronavirusus, su kuriais kovojo dar mūsų pirmtakai per senovės pandemijas. Kūno temperatūra pakyla tam, kad suintensyvėtų metaboliniai procesai baltymų, blokuojančių viruso dauginimąsi, gamybai.
Kaip atskleidė daugybė tyrimų,