SSRS sekso „nebuvo“, todėl ir kontracepcijos nereikėjo: norėdamos nutraukti nėštumą moterys ėmėsi itin drastiškų priemonių

„Tai įvyko Lvovo srities ligoninėje. Gimdymas vyko kaip įprasta, bet niekaip negalėjau suprasti, kas tai buvo – naujagimio rankos ar kojos. Ten, kur turėjo būti galva, jaučiau tik kažkokį minkštimą. Ir tada, kai galva jau turėjo išeiti, nesupratau, kas pasirodė. Akušerė nustūmė mane į šalį, sugriebė kūdikį ir įkišo į vandens kibirą. Buvau taip sukrėsta, kad netekau žado. Vaikelis neturėjo kaukolės, tik minkštimą, panašų į smegenis ir odą. Aš tai mačiau tik vadovėliuose. Kitą dieną kūdikį išvežė į mokslinių tyrimo institutą“, – pasakojo gydytoja ginekologė Olga Nadeina apie prieš daugiau nei 40 metų nutikusį atvejį, kai atvažiavo gimdyti, kaip vėliau paaiškėjo, mėginusi pati pasidaryti abortą moteris.

Baudžiamasis persekiojimas dėl abortų paskatino moteris imtis baisių priemonių

Dabar gyvuoja gana skirtingas požiūrį į abortą: vieni teigia, kad moteris turėtų pati nuspręsti, ką daryti su savo kūnu, kiti šią medicininę procedūrą vadina įteisinta žmogžudyste. Šiaip ar taip, dabar abortas yra legali procedūra. Bet buvo laikai, kai tiek moteris, tiek tas, kuri padėjo jai netapti motina, atsidurdavo už grotų.

Gimdyti ar negimdyti? SSRS moterims tai buvo vienas aktualiausių klausimų, atsižvelgiant į socialinės ir politinės situacijos nenuspėjamumą. Ikirevoliucinėje Rusijoje įstatymai draudė abortus. Bausmės kodeksas abortą prilygino žmogžudystei ir numatė laisvės atėmimą iki 5 metų.

„Mums reikia žmonių. Abortas, besiformuojančio gyvenimo sunaikinimas, yra nepriimtinas mūsų socializmo kūrime“, – buvo rašoma to meto laikraščiuose.

Bet jei carinėje Rusijoje dirbtinis nėštumo nutraukimas buvo vertinamas daugiau nei neigiamai, tai jaunoji sovietinė valstybė pasirodė lenkianti likusią planetos dalį savo tolerancija nenorėjusioms gimdyti moterims.