SSRS auksiniam jaunimui leista ignoruoti įstatymus: prievartautojui suteiktas generolo laipsnis, nuo kalėjimo išsukti žymių asmenų vaikai

SSRS auksinis jaunimas šėlo užsieniečiams skirtuose viešbučių restoranuose, kurie dažnai buvo ne pagal kišenę net suaugusiam dirbančiam žmogui. Gyvavo specialūs uždari klubai, kuriuose narystė buvo prieinama tik tokiam jaunimėliui. Šiuose klubuose vyko daug kas: išgertuvės iki paryčių, pagardintos narkotikais, striptizo pasirodymai, kantriai laukiančios prostitutės. Linksmybėms įsibėgėjus, į šokių aikštelę buvo mėtomi kailiniai, mašinos rakteliai, net buto raktai... Vienas erotiškas striptizo šokis galėjo aprūpinti visą šokėjos gyvenimą.

Neteko kovoti dėl vietos po saule

Visuotinė lygybė yra vienas pagrindinių komunizmo dėsnių. Tačiau SSRS liaudis buvo dalijama į dvi kategorijas – paprastus žmones ir elitą, stovėjusį gerokai aukščiau už likusius. SSRS elito atstovai, dėl savo užimamų aukštų postų, ryšių ir pinigų, turėjo daug daugiau galimybių, todėl jų vaikai, nuo gimimo gyvenę išskirtinėmis sąlygomis, buvo vadinami „auksiniu jaunimu“. Vis dėlto skirtumas tarp paprasto ir „auksinio“ jaunimo tada nebuvo toks ryškus, kaip dabar, rašo ftimes.ru.

Žodis „mažor“ išpopuliarėjo Sovietų Sąjungoje 70-ųjų pabaigoje ir 80-ųjų pradžioje. Taip buvo pravardžiuojami tie patys auksinio jaunimo atstovai, kuriems niekada neteko kovoti dėl vietos po saule. Apie juos sakydavo: „Gimė su auksiniu šaukštu burnoje“. Jų tėvai buvo partijų ir ministerijų vadovai, milicijos, KGB ir karinės sferos pareigūnai, žymūs mokslininkai, sporto ir kultūros veikėjai ir taip toliau.

Auksinis sovietinis jaunimas mėgdžiojo amerikietišką gyvenimo būdą, o tai SSRS buvo nepriimtina. Nepaisant to, sovietų visuomenei teko pakęsti amerikonizuotų vaikinų ir merginų išdaigas.