Argi ne keista, kad kai mums šalta, organizmas šyla. Toks reiškinys tiktai atrodo paradoksalus. Reikalas tas, kad būtent pagal tokį principą vyksta žmogaus kūno termoreguliacija. Tiek per šalčius, tiek per karščius svarbiausias smegenų uždavinys – išlaikyti pastovią temperatūrą organizmo „branduolyje“, t. y. ten, kur išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Tai, kas yra periferijoje – rankos, kojos ir oda – atlieka savotiško interaktyviojo termometro vaidmenį: jo temperatūra nuolatos svyruoja, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
Temperatūrai nukritus vos per vieną laipsnį, pogumburis (hipotalamas) aktyvuoja šildymo mechanizmą, bet šildoma ne oda, o kūno vidus. Oda gi, atvirkščiai, tik dar labiau sušąla, kadangi kraujas iš jos nuteka į vidinius organus.