Populiariausio Vilniaus paplūdimio istorija: kodėl ežeras tokios spalvos ir ką reiškia legendos apie kryžiuočius dugne

Ar žinote, kur Vilniuje esama rojaus? Na, tikrasis rojus yra Viešpaties valdose, o Vilniuje išties yra Rojus – buvęs vienkiemis Balsio ežero pašonėje, gi pats Balsys yra bene lankomiausia vilniečių pamėgtų Žaliųjų ežerų dalis. Tūkstančiai lietuvių, o ir atvykėlių, mėgsta laisvalaikį leisti prie Balsio, tad šiandieninės mūsų kelionės maršrutas ir drieksis Balsio apylinkėse, kuriose rasim įdomių praeities liudininkų, pasakojančių apie nūnai puikiai įrengto Balsio paplūdimio raidą, pasidomėsim ir poilsiavietės dabartimi.

Ankstyvuoju sovietmečiu „žaliukai“ irgi buvo puikiai žinomi, tačiau pasiekti juos nebuvo taip paprasta, kaip dabar (nūnai iki „žaliukų“ galite atvykti net trimis autobusais – 36, 66, 76, išlipdami stotelėje „Verkių Riešė“), tačiau anuomečiuose leidiniuose jiems visada skirtas dėmesys: „Prie Tėvynės“ kino teatro aikštelės persėdate į autobusą, kuris vyksta pro Šnipiškes, Baltupį, Jeruzalę, Verkius į Naujuosius Verkius bei Žaliuosius ežerus. Už Verkių autobusas iš karto įneria į miškus ir važiuoja žaliu medžių tuneliu iki Naujųjų Verkių vidurinės mokyklos. Kairėje – mokyklos sporto aikštelė, o už jos tęsiasi šilai ir kalvos – Verkių kalvų tęsinys, Panerių kalnų atšakos. Iš čia autobusai grįžta atgal į Vilnių, tačiau vasarą, ypač sekmadieniais, jie paprastai važiuoja dar porą kilometrų – pro Naujųjų Verkių popieriaus fabriką, Riešės upelio krantais, pro Dvariškių kaimelį, iki antro Riešės tiltelio“ („Vilniaus apylinkės“, 1958 m.) 

Leidinuke detaliai aprašoma, ką keliautojas pamatytų, leidęsis kelionėn link Žaliukų pėsčiomis, mat anuomet nuosavą automobilį turėjo tik labai retas, tad skaitydamas „Vilniaus apylinkes“ ne sykį buvau nustebintas permainų bei skirtumų tarp anuomečio ir dabartinio Vilniaus veidų.