Konsultuoja Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė.

Nesvarbu, kiek jūsų šeimoje auga vaikų, kiekvienas turėtų gauti savo tėvų individualaus, planuoto laiko. Ir mamos, ir tėčio. Šis būdas tinkamiausias darželinio amžiaus vaikams, tačiau gerai jį taikyti ir pradinukams, ir paaugliams, tik jau skirsis jūsų veikla. Tai padeda kurti artimesnį, patikimesnį, saugesnį ryšį, nes mažylis gauna žinią, kad tėvams, nors jie ir yra labai užsiėmę, yra svarbus ir visada bus išgirstas. Jeigu kiekvienam vaikui skiriate individualaus dėmesio, tai mažina brolių ir seserų konkurenciją dėl tėvų dėmesio. Kai vaikas individualiai ir reguliariai „gauna“ ir mamą, ir tėtį, jam nereikia nuolat „kapotis“ su broliu ar sese ir ieškoti būdų, kaip tuos tėvus „pritraukti“. Individualaus laiko skyrimas labai gerai veikia mažylio savivertę, jis ima savimi labiau pasitikėti, pajunta savo vertę. Įsivaizduokite, mama ir tėtis, be daugelio reikalų – buitinių naminių, darbinių, feisbukų, ekranų, žiūri tiesiai į savo vaiko akis, juo domisi, bendrauja, mažyliui labai to reikia.

Kas nėra individualus laikas

Filmukai ir kompiuterių žaidimai

Tėvai dažnai klausia, ar tokį laiką galime skirti filmukams arba kompiuterių žaidimams drauge. Tokia veikla gali būti vienkartinė, jeigu vaikas mamai ar tėčiui nori parodyti, ką jis yra išmokęs arba koks filmukas dabar mėgstamiausias. Individualus laikas – tai bendravimas, mažylis turi parodyti, paaiškinti, o tėvai klausti. Vaikai turi matyti, kad tėvai į juos žiūri, jais domisi, kalbasi, o ką jau jūs veiksite, ne taip ir svarbu.

Šeimos ritualai

Kartais tėvai sako: „Aš juk visą savaitgalį su juo buvau, ko dar reikia?“ Individualus laikas – toks, kurį jūs skiriate tik tam vaikui, o ne tiesiog būnate drauge vienoje patalpoje. Jeigu paskaičiuotumėte, kiek laiko vaikas matė jūsų akis be jokių šalutinių trikdžių, pamatytumėte, kad nedaug. Jūs kažką veikiate – tvarkotės, bendraujate telefonu, vienas su kitu, žiūrite televizorių, plepate su kaimynais, o vaikas tiesiog yra šalia.

Jūs esate kartu, mažyliui toks laikas irgi patinka, bet tai ne tas pats, ką jūs turėtumėte veikti skirdami vaikui individualaus dėmesio. Bendras šeimos laikas vaikams yra labai svarbus, bet individualus laikas, kai su vaiku bendrauja tik tėtis arba tik mama, turi visai kitokį poveikį. Bendri sekmadieniniai šeimos pietūs ar kasdienė vakarienė – gražūs šeimos ritualai, kurie kuria saugumo ir bendrystės jausmą, bet tai ne tas pats. Individualus laikas su vaiku yra, kai jūs liekate ir kalbatės akis į akį, patiriate gerų emocijų tik judu du. Kai jūs šiaip būnate su vaiku, jis iš jūsų girdi tokius dalykus, kurių mielai ir negirdėtų – „Eik, padaryk, susitvarkyk, nusiplauk rankas, susidėk drabužius ir t. t.“ Individualus laikas – toks pabuvimas dviese, kai abu atsipalaiduoja, niekas niekam nieko nenurodinėja, dingsta visi griežtumai, laikas leidžiamas tiesiog smagiai.

Pasaka prieš miegą

Pasaka šiuo atveju – ritualas, padedantis atsiskirti ir atsisveikinti prieš miegą. Laikas prieš miegą yra jautresnis, kai vaikai sunkiau paleidžia tėvus, jie savitai regresuoja, pasijaučia mažesni, nei yra, labai nori kontakto, ypač jei tėvų nematė visą dieną. Pasakas sekti reikia. Tačiau ši veikla visada vienoda, ir vaikas neturi galimybės rinktis, be to, nelabai bendraujama, tėtis ar mama skaito, o mažylis klausosi.

Užstrigę spūstyje

Vežant vaiką į būrelį, kai užstringate automobilių spūstyje ir kalbatės, taip pat nėra individualus laikas su vaiku. Jeigu jūs ramiai galite skirti vaikui tas penkiolika minučių, atsisukti į jį, pamatyti akis, emocijas, yra geriau, negu nieko, kartais užsiėmusiems tėvams toks laikas, kai dirba vaikų vairuotojais, yra vienintelis, kai gali bent šiek tiek pabendrauti. Užstrigus kelyje bendraujama, nes susiklostė tokios aplinkybės, o ne todėl, kad tėtis ar mama rado vaikui laiko sąmoningai ir specialiai.

Ėjimas į darželį ar mokyklą

Jeigu pėstute vedate vaiką į darželį ar mokyklą ir pakeliui kalbatės, tai irgi negalima „užskaityti“ kaip individualaus laiko su vaiku. Tai yra rutina, jos nepakeisi, ir vėl galima sakyti, kad šio laiko atsirado susiklosčius aplinkybėms, o ne todėl, kad jūs taip norite sąmoningai. Tokie pokalbiai vaikui taip pat labai svarbūs ir mieli, bet tai ne tas pats. Vieną kartą veda mama, kitą kartą – tėtis, jokio reguliarumo ir pastovumo nėra.