Šių metų vasaros ir rudens sandūros metu vyksiančiame pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis savo komandos gretose tikrai neturės Luko Lekavičiaus, Mariaus Grigonio, Roko Giedraičio ir Edgaro Ulanovo.
Visi šie žaidėjai trenerį jau informavo, kad į Azijoje rengiamą čempionatą nevyks, tačiau nuostolių rinktinė gali turėti ir dar daugiau. Domantui Saboniui gali būti atlikta piršto operacija, regis, iki galo dėl žaidimo nėra apsisprendęs ir Ignas Brazdeikis.
Kažkuo panaši buvo ir pernykštė vasara prieš Europos čempionatą – rinktinei dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nepadėjo Eimantas Bendžius, Donatas Motiejūnas, Artūras Gudaitis ir tas pats E. Ulanovas.
Nepriklausomos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą po tarpukario laikų buvo suburta 1992-aisiais, prieš Barselonos olimpines žaidynes. Nors bronzinis debiutas olimpinėje arenoje krepšinį Lietuvoje iškėlė į populiarumo aukštumas, neprabėgus nė metams rinktinė jau susidūrė su pirmaisiais atsisakymais apsivilkti jos aprangą.
Taigi, kokios buvo pačios pirmosios atsisakymo žaisti rinktinėje priežastys ir kokios ne su traumomis susijusios aplinkybės atvykti į nacionalinę komandą vėliau sutrukdė kitoms – kartais net pačioms ryškiausioms šalies krepšinio žvaigždėms?
